Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą kartą, senų senovėje, skruzdėlė ir juodvarnis susiderėjo, katras iš jų pakels didesnį alavo gabalą, tai tas nepakėlusiojo vaikus suės.
Juodvarnis kėlė ir su snapu ir su kojomis, bet pakelti niekaip negalėjo. Paėmusi alavo gabalą, skruzdelė jį užsidėjo ant nugaros ir nuėjo, kaip koks milžinas.
Todel dabar juodvarnis anksti, kol dar skruzdėlės neatbudusios iš žiemos sniego, ir peri savo vaikus, nes kitaip skruzdėlės tuojau suėstų jo vaikus. (Užrašė P. Indreika, pasakė J. Indreika, Čypelių km., Skapiškio vl.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 148
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


