Dievas ir arklys

Vieną kartą ėjo toksai seneliukas, kuriuo buvo pasivertęs Dievas, priėjo upę ir negali pereiti. Žiūri — jautis ir arklys ganosi.

— Pernešk mane per upę! — sako Dievas arkliui.

— Aš neseniai nuo darbo paleistas, ėsti noriu, nenešiu! — atsakė arklys.

— Tai tu pernešk mane! — kreipiasi Dievas į jautį.

— Gerai! — sako jautis, ir pernešė Seneliuką.

— Kad tu ir nepriėstum ir būtum vis nuvargęs! — atsigrįžęs tarė Senelis arkliui.

O jaučiui šitaip pasakė:

— Kad tu būtum vis sotus ir nepavargęs!

Ir dabar arklys vis pavargęs ir alkanas, o jautis greičiau priėda ir vis nenuvargęs. (Užrašė J. Raubaitė, Panevėžyje).