Dievas ir arklys

Vieną kartą Dievas ėjo keliu. Šalia kelio Adomas su Ieva sunkiai dirbo žemę. Dievas priėjo prie jų ir, matydamas kaip sunkiai žmonės dirba, tarė:

— Ieva, pažiūrėk kas ant akėčių yra!

Ieva pažiūrėjo ir sako:

— Jis sugundė jumis nusidėti, tai dabar turės jums tarnauti! — tarė Dievas.

Sulig tais žodžiais žalčio vietoj stojo gražus arklys.

— Nuo šios dienos turėsi dirbti žmonėms, per visą amžių jiems tarnauti! — pasakė arkliui Dievas, o paskui, atsisukęs į Adomą, tarė:

— Imk šį gyvulį ir dirbk juo, naudokis, tik per galvą nemušk!

Dievas įkinkė arklį, pamokė akėti ir nuėjo savais keliais, o Adomas su Ieva labai džiaugėsi, kad nebereikėjo taip sunkiai dirbti.

Ieva dažnai sakydavo savo sūnums, kad nemuštų arklio per galvą, nes Dievas taip įsakė. (Užrašė Al. Milevičiūtė, pasakė O. Skapienė, Ukmergėje).