Dievas ir vaikas katė

Gyveno viename kaime vienas turtingas žmogus, o kiti dar turtingesni, bet jų tarpe buvo ir vienas neturtingas. Vieną kartą Dievas, vaikščiodamas su šv. Petru po žemę, atėjo ir tan kaiman. Užėjo Jis pas vieną ūkininką ir rado tenai krikštynas. Išėjo Dievas iš tų namų ir juokiasi.

— Dieve, ko juokies? — klausia jį šv. Petras.

— Agi šis vaikas bus labai didelis vagis! — atsakė Dievas.

Paskum užėjo jie pas kitą ūkininką, pas kurį taip pat buvo krikštynos. Dievas, iš ten išėjęs, vėl ėmė juoktis.

— Dieve, ko juokies? — vėl paklausė šv. Petras.

— Ogi šis vaikas bus labai didelis girtuoklis, nes po juo padėta bonka degtinės! — tarė Dievas.

Užėjo jie dar pas vieną ūkininką, kur rado motiną su vaiku ir paprašė nakvynės.

— Kur mes paguldysime, kad neturime kur, — tarė jiems motina.

— Aš atsigulsiu ant suolo, — sako jai Dievas.

— Neturime vietos! — atsakė motina.

Dievas pažvelgė į vaiką — ir vaikas pavirto kate. Motina pamatė, kad vaikas pavirto kate, labai nuliūdo ir pradėjo verkti. Dievas nuėjo pas vargšę moterį, kuri buvo labai nuliūdus, nes jai gimė sūnus, ir ji neturėjo, ko jam duoti valgyti. Dievas paprašė nakvynės. Moteris ir sako:

— Gerai, priimsiu, bet neturiu ko duoti valgyti!

— Paimk akmenų ir pridėk krosnį! — tai taręs, Dievas su šv. Petru atsigulė ant žemės.

Rytojaus dieną Dievas su šv. Petru atsikėlė ir išėjo.

Moteris pažiūrėjo į krosnį ir pamatė, kad ji pilna duonos! Moteris labai nudžiugo, pavalgė ir išėjo su vyresne dukterimi bažnyčion pasimelstų.

Dievas po kiek laiko vėl sugrįžo pas tą patį žmogų, kurio vaiką buvo pavertęs kate. Jau buvo penkeri metai praėję nuo to laiko. Įėjo Dievas ir pamatė, kad katė tupi ant suolo. Priėjo prie jos ir paglostė — ir katė vėl atvirto vaiku.

Dievas tuomet jo motinai ir sako:

— Už tai buvau tavo vaiką pavertęs kate, kad tu nepriėmei manęs nakvynėn.

Motina labai nudžiugo, kad jos sūnus tapo žmogum, ir sako:

— Ko nori? Viską duosiu!

— Man nieko nereikia: pasilikite sveiki ir gyvenkite gerai! — atsakė Dievas ir išnyko. (Užrašė V. Čivaitė, pasakė L. Čivas, Lintvarų km., Žemaitkiemio vl.).