Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Vieną kartą ėjo Senelis per lauką ir beeidamas pamatė žmogų, kuris arė lauką ir, išaręs vieną vagą, vėl grįždavo iš to pat galo. Senelis pamokino žmogų arti ir nuėjo į kaimą. Kaime jis rado mergaitę, kuri audė siūlus tvoroje įsitaisiusi. Senelis pamokino ją įsitaisyti stakles.
Po kurio laiko atėjo Senelis pas tą žmogų, kuris arė, ir sako:
— Kas tave taip gražiai išmokino arti?
Žmogus jam atsakė:
— Kitą kartą čia vaikštinėjo toks Senelis ir išmokino arti!
Nuėjo tas Senelis į kaimą ir rado mergaitę staklėse įsitaisiusią beaudžiant. Ją taip pat paklausė:
— Kas tave išmokino taip austi?
— Kas mane išmokins: aš pati išmokau! — atsakė mergaitė.
Senelis užpyko ir pavertė ją kiaule. (Užrašė N. Dailidėnas, Kurmelių km. Deltuvos ap.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 221
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
