Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Labai seniai, kai ant žemės nebuvo nei upių, nei kelių, Dievas sušaukė visus gyvulius ir paukščius ir liepė gyvuliams tiesti kelius, o paukščiams — upes kasti. Kurmis įlindo į žemę ir nėjo kelių dirbti, o klyklys pasikėlė į padanges ir nėjo upių kasti.
Dievas supyko ant tų dviejų neklaužadų ir tarė:
— Jeigu jūs manęs neklausot, aš jus nubausiu: kurmis nevaikščios keliais, o klyklys negers iš upės vandens!
Dabar kurmis žemės paviršiuj niekados nevaikščioja, o klyklys negeria iš upės vandens. Kai jis nori atsigerti, tai skraido ir rėkia:
„Lyk, lyk“, nes lyjant jis gaudo lašus ir tokiu būdu atsigeria. (Užrašė V. Jaujininkas, šunskų ap.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 231
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
