Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Senų senovėje vaikščiojo Dievas su šv. Petru. Vieną kartą jie ėjo pro ganančius bandą piemenius. Piemenys, pamatę iš tolo ateinant praeivius, sumanė juos išgąsdinti. Vienas piemuo apsivilko išverstais kailiniais ir pasislėpė šalia kelio augančiuose krūmuose. Dievas visą tai matė ir ramiai ėjo. Kai Jis su šv. Petru priėjo krūmus, kuriuose buvo pasislėpęs piemuo, tai piemuo šoko iš jų ir jau norėjo pakeleivius išgąsdinti, bet Dievas visai ramiai tarė jam:
— Norėjai būti meška, tai ir būk! — Ir piemuo pavirto amžinai meška. (Užrašė A. Milevičiūtė, pasakė O. Skapienė, Ukmergės m.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 246
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
