Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Betverdamas visatą, Dievas atskyrė sausumą nuo vandens ir pradėjo tuomet įvairius gyvulius tverti: žvėris, paukščius, žuvis, kirminus ir kitokius. Sutvėrė Dievas tuos gyvulius ir pradėjo jiems akis dalinti: kiekvienas gyvulys iš eilės turėjo prieiti prie Dievo ir atsakyti akis į kaktą. Galop, sulaukė savo eilės ir vėžys, kuriam užpakalyje kitų labai nusibodo laukti. Dievas jo klausia:
— Kur tau, vėželi, akys įdėti?
Vėžys piktai ir šiurkščiai atsakė:
— Dėk į uodegą!
Dievas taip ir padarė: įdėjo vėžiui akis į uodegą. Užtat jis ir vaikšto dabar atbulas. (Užrašė Z. Dumbrovaitė, Panevėžys).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 26
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
