Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą kartą gyveno žmogus, vardu Šeškas, kuris pasninko dienoje valgydavo mėsą. Kartą Dievas, vaikščiodamas po žmones, elgeta apsirėdęs, nuėjo pas Šešką ir paprašė valgyti. Nors buvo pasninko diena, bet šeškas padavė Jam vištą.
Dievas ir paklausė:
— Kodel tu gavėnioje, pasninko dieną, valgai mėsą?
— Kad aš neturiu ko kita valgyti, — atsakė jam Šeškas.
— Kad tavo visas svirnas priverstas javų ir daržovių, — tarė Dievas.
Tada jau Šeškas negalėjo gintis, ir Dievas jam tarė:
— Tu pavirsi šešku ir ėsi mėsą!
Kai tik Dievas tuos žodžius pasakė, Šeškas ir pavirto nedideliu žvėrelių — šešku.
Nuo to laiko atsirado šeškai, kurie ir dabar ėda mėsą. (Užrašė S. Danilevičius, Vilkaviškis).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 266
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
