Senelis ir duonos

Kitą kartą gyveno Žmogus su šeima, kuris neturėjo duonos. Nuėjo jis į girią ir kerta obelę. Tuo metu pamato jis prie obelės Senelį.

— Ko nori, aš viską tau duosiu! — tarė Senelis

— Aš noriu turėti daug duonos!

— Eik namo ir bus tau duonos! — atsakė Senelis.

Žmogus parėjo namo ir rado duonos.

Bet to jam dar neužteko. Jis vėl eina kirsti obelės. Tas Senelis vėl klausia, ko jam reikia.

— Aš noriu būti karaliumi! — sako žmogus.

— Eik namo ir būsi karalius!

Žmogus parėjo namo ir buvo karaliumi. Nusibodo jam būti karaliumi, jis panorėjo būti Dievu, ir vėl eina į girią prie obelės. Tr vėl ten randa Senelį.

— Ko reikia? — klausia jį Senelis.

— Aš noriu būti Dievu! — sako žmogus.

Nuo šios dienos tavo visa šeima virs šunimis! — tarė jam Dievas ir pavertė visus juos šunimis. (Užrašyta Deltuvoje).