Eglutė ir kirtėjas

Seniau gyveno kirtėjas, kuris, nuėjęs kartą miškan, rado eglutę ir norėjo ją kirsti. Bet eglutė tarė:

— Jei tu manęs nekirsi, tai aš tave paversiu turtingu žmogumi!

Kaip tarė, taip padarė. Nusibodo žmogui gyvent turtuose. Eina jis vėl pas eglutę ir sako:

— Aš noriu būti karalium!

Eglutė ir pavertė jį karalium.

Nusibodo žmogui ir karaliauti. Vėl jis nueina prie eglutės ir ima kirsti. .

— Ko tu nori? — klausia jį eglutė.

— Noriu būti Dievu!

— Dievas jau yra, o šunies dar nėra! — tarė eglutė ir pavertė žmogų šunim. Mat, eglute buvo pasivertęs Dievas. (Užrašyta Daugalių km., Siesikų vl.).