Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Labai seniai po žemę vaikščiojo Dievas, pasivertęs seneliu. "Taip bevaikščiodamas užsuko Jis ir į Lietuvą. Daug gerų patarimų "Jis duodavo žmonėms, kurie jo paklausydavo. Beeidamas Senelis pamatė žmogų, kuris vedėsi arklį į turgų, ir tarė jam:
— Klausyk, žmogau, kam tu tą arklį vediesi, o pats eini pėsčias? Sėsk ant arklio ir be jokio vargo nujosi į turgų!
Žmogus paklausė Senelio ir, užsėdęs ant arklio, džiaugdamasis nujojo toliau.
Taip Seneliui bevaikščiojant ėmė temti ir reikėjo gauti kokia nors nakvynė. Jis užėjo pas turtingą ūkininką ir prašo nakvynės, bet ūkininkas kad supyko, net išsigando Senelis, išgirdęs tokius žodžius:
— Bėk iš čia, kvailas seni! Aš tau parodysiu nakvynę! Ei, tarnai, primuškite tą senelį ir išvarykite iš namų!
— Jei jūs tokie negailestingi, tai tu tapk šunim, o tavo tarnai tegu "tampa šuniukais! — taip taręs, Senelis nuėjo toliau, žmones mokydamas. (Užrašė J. Čepaitis, Ukmergėje).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 300
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
