Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Vieną kartą Dievas Senelis ėjo keliu. Piktas žmogus, pamatęs Senelį einant, sumanė jį išgąsdinti. Pasislėpė jis už šieno kupetos ir laukia Senelio prisiartinant. Vos tik Dievas Senelis priėjo prie kupetos, tas žmogus ir sustaugė šunies balsu. Už tai Dievas Senelis jį paėmė ir pavertė šuniu. Bet, norėdamas palikti šuniui truputį žmogaus panašumo, Dievas Senelis vieną pirštą paliko jam panašų į žmogaus pirštą. (Užrašė V. Trečiokas, Vilkaviškyje).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 311
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
