Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Vieną kartą Dievas, pasivertęs seneliu, nuėjo pas vieną ūkininką ir paprašė duonos, kuri kaip tik kepė krosnyje. Šeimininkė ne tik nedavė Seneliui duonos, bet dar išvarė Jį. Tuomet Dievas nuėjo pas kitą ūkininką, taip pat prašydamas duonos. Ten šeimininkė paprašė Jį palaukti, nes jos duona taip pat buvo krosnyje. Kai šeimininkė ištraukė „iš krosnies duoną, tai jos buvo daug daugiau, negu kad buvo pakepta, „0 jos kaimynė ištraukė sudegusią duoną — vienus anglis. (Užrašė J. Liutkūtė, pasakė O. Indrėlaitienė, 68 mt. amžiaus, skaityti ir rašyti nemoka., Pagiegalos km., Panevėžio vl.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 384
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


