Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Seniai, labai seniai Dievas, apsirengęs elgeta, vaikščiodavo - per žmones. Vieną kartą Jis ėjo per mišką ir sutemus priėjo prie kelio, kurio vienoje pusėje stovėjo gražūs namai, kuriuose gyveno turtingas ponas, o kitoje pusėje buvo menki nameliai, kuriuose gyveno neturtingas Žmogus. Dievas užėjo pas turtingąjį poną ir pasiprašė nakvynės, bet tasai ponas, pamatęs elgetą, pasakė:
— Aš nepriimu tokių elgetų! Eik sau!
Senelis nuėjo pas tą neturtingąjį ir ten pasiprašė nakvynės. Tasai žmogus Dievą priėmė ir davė pavalgyti. Miegoti paguldė Jį savo lovon, o pats atsigulė ant žemės. Rytą Dievas atsikėlė ir vėl gavo valgyti. Prieš išeidamas Jis tarė šeimininkams:
— Prašykite mane trijų dalykų!
Šeimininkai galvojo, galvojo ir tarė:
— Mes norime, kad būtų mums gražus stiklo namas, kad valgyti visada turėtume ir kad po mirties danguje gyventumėme!
Dievas pasakė sudiev ir išėjo.
Rytojaus dieną šeimininkai atsikėlė, gi žiūri: taip šviesu, jų nameliai stikliniai, o valgyti, ko tik nori!
Pamatė tai turtingasai žmogus ir labai nustebo; vakar tų vargšų nameliai buvo menki, o šiandien — gražūs stikliniai namai, ir nuėjo
pasiklausti, kaip tai atsitiko. Šie viską papasakojo turtingajam apie tą elgetą. Prisiminė tuomet turtingasai, ar ne tas pats Senelis buvo ir pas jį užėjęs. Greitai sėdo ant arklio ir pradėjo jį vytis. Pasivijęs ir sako:
— Seneli, duok man tris daiktus, kokių aš prašysiu!
— Gerai, — atsakė Dievas.
Apsidžiaugė turtingasai ir joja namo, o ta diena buvo labai karšta; jis jojo, jojo ir arklys nebepabėga greitai.
— O, kad tu sprandą nusisuktum! — suriko jis ant arklio — ir arklys sukniubo ir galvą nusisuko.
Eina žmogus balną ant pečių užsidėjęs namo, sušilo ir sako:
— O, kad žmona atsisėstų ant balno ir kad man nereikėtų taip sunkiai nešti!
Su tais žodžiais balnas pranyko. Eina žmogus vienas ir galvoja, ko čia prašyti. Ėjo, ėjo ir parėjo namo. Žiūri: žmona ant balno sėdi, rėkia ir sako:
— Ką tu padarei, kad aš negaliu nuo balno atlipti?!
Tuomet jis tarė:
— Kad mano žmona nuo balno atliptų!
Kai tik pasakė tuos žodžius — ir žmona nuo balno atlipo. Dar žmogus, prašė, bet jau buvo išsipildę trys dalykai, ir jis daugiau nieko nebepešė.
O anas vargšas žmogus gerai gyveno. (Užrašė M. Širkaitė, pasakė. K. Širkienė, Kėdainiai).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 391
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
