Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą kartą Dievas, pasivertęs seneliu, ėjo per žmones. Taip bevaikščiodamas užėjo Jis pas vieną moteriškę ir paprašė leisti Jam pernakvoti, nes jau buvo vėlus vakaras. Moteriškė, sakydama, kad neturi vietos, nepriėmė pakeleivio. Bet Senelis tol prašė, kol buvo priimtas.
Rytą šeimininkė pasakė, kad neturi Jam duoti valgyti ir liepė eiti kur kitur. Senelis žinojo, kad ji turtinga, todel išbarė ją už tokį šykštumą ir įsakė geriau priimti pavargėlius ir jais rūpintis. Nuo to laiko moteriškė su malonumu sutikdavo elgetas ir juos sušelpdavo, nes po to, kai Senelis ją pamokino, ji buvo daug geresnė ir doresnė. Ji suprato, kad tai buvo Dievas. (Užrašė A. Žėkaitė, pasakė G. Juzuliūnienė, 63 m. amžiaus, skaityti ir rašyti nemoka, Bernotų km., Panevėžio vl.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 397
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
