Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą kartą ėjo Dievas Senelis per pasaulį ir beeidamas užėjo pas vieną neturtingą žmogelį. Žmogelis Dievą Senelį pavaišino, ir šis išėjo, bet išeidamas uždegė žmogaus trobelę. Angelas, kuris kartu su Dievu keliavo, labai stebėjosi Jo pasielgimu, bet nedrįso Jį klausti, kodel Jis taip daro.
Bekeliaudami jie vėl užėjo pas vieną žmogelį. Žmogelis juos maloniai priėmė, pavaišino ir jiems išeinant kartu su jais išėjo ir to žmogelio vaikas kelio parodyti. Kai jie priėjo upę, Dievas Senelis paėmė ir įstūmė vaiką į upę. Tuomet Angelas jau neiškentė ir paklausė:
— Dieve, kodel gi Tu tokius gerus žmones nubaudei? Kam vieno namus sudeginai, o kito vaiką įmetei į upę?
Dievas atsakė:
— Aš visa tai dariau, žinodamas, kad tas žmogus po griuvėsiais ras pilną puodą pinigų, o tas vaikas būtų buvęs didelis žmogžudys! (Užrašė J. Marčiulionytė, pasakė J. Marčiulionienė, 75 m. amžiaus, Panevėžio ap.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 424
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
