Dievas paukščiuku

Gyveno kartą toksai ponas, kuris buvo labai turtingas ir nieko nebojo.

— Ką man padarys Dievas? — kalbėjo tas ponas. — Aš turiu daugybę pinigų, gyvulių, miškų ir daugybę žemės! Tegul man išdvesia nors visi gyvuliai! Aš turiu pinigų — nusipirksiu daugiau! Tegul man sudega visos trobos! Aš turiu miškų — pasisamdysiu darbininkus ir pastatys naujas. Dievas man nieko negali padaryti! — Taip kalbėjo šitas ponas.

Vieną gražią dieną išėjo jis pasivaikščioti į sodą, kur jis pamatė labai gražų paukščiuką, ir būtinai užsigeidė jį pagauti, nes paukščiukas nuo jo toli neskrido. Tatai buvo ne paukščiukas, bet Dievas, pasivertęs paukščiukų. Gaudo ponas paukščiuką ir niekaip negali sugauti, nors tas nuo jo toliau niekur neskrenda. Paskui paukščiukas nuskrido į upę, kur pradėjo plaukioti, o iš paskos jo ir ponas nusirengęs puolė į vandenį. Bet vos ponas įplaukė į vidurį, paukščiukas pavirto į žmogų, labai panašų į jį gaudantį poną, ir, iššokęs ant kranto, apsirėdė pono drabužiais. Ponas pradėjo vytis šitą Žmogų, o tas nubėgo prie darbininkų, kurie dirbo netoliese laukuose. Žmogus paaiškino, kad jį vejas kvailas žmogus. Darbininkai gerai apkūlė nuogą poną ir nuvarė. Tada žmogus, naujas ponas, nunešė jam elgetos rūbus, ir ponas turėjo elgetauti.

Šito pono neužilgo buvo dukters vestuvės, kuriosna buvo kviesta visa aplinkinė žmonija. Atėjo ir elgeta, buvusis ponas. Per vestuves Dievas nuvedė jį į atskirą kambarį ir liepė jam daugiau taip nešnekėti. Elgeta pasižadėjo. Tuomet Dievas aprengė jį pono drabužiais, o patsai, pasivertęs paukščiuku, išskrido pro langą. (Užrašė B. Benkis, pasakė K. Benkienė, Jaunakaimio vnkm., Gudžiūnų vl.).