Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Gyveno du žmonės, kurių vienas turėjo sūnų, o antras — dukterį. Vaikai labai mylėjo vienas kitą, bet tėvai jų vienų net ir iš namų
neišleisdavo. Vieną kartą tie sūnus ir duktė nuėjo į bažnyčią, o prieš tai jiedu susitarė per patį suklaupimą atsistoti. Kaip susitarė, taip ir padarė: suklaupimo metu atsistojo ir vienas į kitą pažiūrėjo. Dievas už tai ant jų abiejų labai supyko ir pavertė gegutėmis. Taip gegutėmis jiedu ir išskrido iš bažnyčios, o išskridę ir negalėdami savo lizdo susinešti, kiaušinius jie deda į svetimus lizdus ir vaikų neperi. (Užrašė Panevėžio ap.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 86
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


