Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą syk' javai augdavę daug didesni, neg' dabar ir budavos varpos ištisai višą šeudą nog žemės iki viršui; žmonės tuomet' buvę labai išdykę. Viena moterė su duonos šmotu nušluosčius savo vaikui subinę; Dievas už tai nedavė lietaus ar per tris vasaras — žmones pradėjo badu mirt' ir prašs Dievo lietaus. Dievas nesidavęs žmonėms savę permaldautie; tada šunelis pradėjo Dievo melst' tarydamas: ,„Dieve, duok nors tokią varpelę, kokią aš apžioju...." Sunelio Dievas išklausė ir dabar tokios trumpos varpos teb'auga, nės sakosi: ,,žmogus buna šuns dalije." (NMog Veronikos Mačiuliutės iš Beržinių Vilkav. pav., užraše Pr. Aidukaitis).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, Nr. 163
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
