Apė giltinę

Pati vieno pavargusio žmogelio vaiką sulaukė. Vaikščiojo tas žmogelis, vaikščiojo kumus prašydamas — nieks ne apsiėmė aiti in kumus, pas tokį, kuris nė arielkos ne tur' už ką pastatyti. Pasieėm6 žmogelis pats savo kudikį ir neša in bažnyčią ant krikšto. Beaidamas patiko kokį ten apdriskusį žmogelį ir prašo, ar ne apsiimtn buti krikštų tevu jo kudikėliui: ,,niekas — girdi — ne nori man vargšui tą geradėjistę padaryti." Žmogelis tas apsiėmė ir jiedu ėjo in bažnyčią, tikėdamiesi ir kumą sutikti. Beaidamu sutiko jūodu labai išdžiuvusią žmouą: kudikio tevas paprašė jos būti kuma — ta apsieme ir jie visi trys keliavo in bažnyčią. Beaidami kumas su kuma įsišnekėjo ir kuma pasisakė kumui, kad. ji esanti giltinė. ,,Tu, kumuli, — sakė kuma — gali dabar pasidaryti garsium daktaru: kaip tavę pašauks pas ligonį ir pamatysi, kad aš stoviu gale kojų — kiti žmonės manęs niekad ne mato — tai apsiimk' gydyti ir sakyk, kad ligonis tikrai išgis; imk tada kokių nori žolių ir duok ligoniui — jis visados pasveiks. O jai matysi manę gale galvos be stovint, tada atsisakyk nuo gydymo ir pasakyk, kad joki daktarai jo neišgelbės, kad ligonis tur' mirti, nes toki niekad ne pasveiksta...." Viag šitą žmogelis gerai in galvą insidėjo ir kada po krikšto jis namon sugryžo, pradėjo po valiai pas ligonius vaikščioti ir del to kad visados inspėdavo, greitai apgarsėjo ir surinko per tai didelį turtą. Bet nesijutus atėjo senatvė garsausiaus daktaro ir jis apsirgo. Pamatęs, kad jo kuma stovi gale galvos, išsigando ir, pašaukęs staliorių, liepė ko greičiaus jam lovą ant ratukų padaryti. Kada jau lova buvo gatava, jis in ją ateigulė ir, kaip tik pamatys, kad kuma gale galvos stovi, tuojaus apsisuka su lova ir jei kojas atsuka. Nusibodo jau

giltinei nuo jo kojų pas galvą vaikštiueti ir pasakius jam: ,,gana, kūmai, ar kitrauji, ar ne — jau nieks ne išgelbės" — ir tuojaus užpjovė. Užrašė S. Matulaitis Stebuliškiuos, Liudvinavo valsčiaus, Kalvarijos pav. 1889 m.)