VĖLĖS
Į sakmių mišką

Kitos būtybės · 1882 M. RINKINYS

Apė vaiką, katras karaliaus dukteris iszgėlbėjo no smaku

August Leskien ir Karl Brugmann · 4 min. skaitymo · Šaltiniai ir teksto kilmė

SUSIJUSIOS BŪTYBĖS Vėlė

Šios sakmės vaizdinys · DI meninė interpretacija Pažvelgti iš arčiau
Senojo leidinio tekstas

Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.

Veną sykį biivo žmogiis. turėjo mažą vaiką. Ir jis to vaiko nekentė, ir jis jį įsivarė ubagaut. Täs vaiks iszejo ir ejo toli

Digitized by Google

19t -

labai. Suliko vėną deda, ir täs dedas sako : 'Kür tu aini f 'Äsz ainu ubagaut, mane tėvas iszvarė.' Tai dėdukas jö praszė, kad jem dötu kavalkelį donos, ö vaikas davė. Tai už tai dėdukas davė j«ro szöble ir tokį žėdą. ir nuėjo vaikas toliau. Ejo daug kelio, priėjo vena mestą, ir klausė veno žydo: 'Kode! czė pas szitą karalių tėp žėlabnai väikszczioje f Žydas sakė: 'Szilo karaliaus tris dukteris trVs smakai praryjo, tai už tatai tėp žėlabnai vdikszczioje.' fcjo tas vaikas, pamalė szunį. Jis ta, szūnį prisipratino prė save. ir suraszė jėm gromatą, kad jis galės parvėst tais dukteris. Ir nuneszė tas szuva V\ gromatą pas karalių ir padavė karaliui ta gromatėle. Karalius pėrskaitė ir vėl suraszė g romai a ir niisiuntė pas tą vaiką. Tas vaikas pėrskaitė U\ gromatą ir nuėjo pas karalių. Karalius je klausė: 'Ar tu gali mano dukteris parvėst?' Vaikas sakė: 'Äsz galiü.' Tai karalius jėm sakė: 'Kad tu parveši, tai isz tū veną äsz tau diisiu per paczę, katra, tik tu norėsi.' Ir jėm davė arklį. Ir jis nujojo į U\ sodą ir pamatė smaką sü devyniöm galvöm. Ir jis jėm nukirto tris galvas vėnu rozū, kitu mzii vėl tris galvas, trecziü rozii nukirto paskutinės tris galvas. Ir inėjo [ ta, urvą, ir vöna karaliaus duktė sėdi. Ir ji nusigando ir sakė jėm : 'TO atėjei czė, Iii nori, kad tave mano vyras sudraskytu!' Vaikas sako: 'Äsz nebijau.' Smakas szriko ant jö su szesziöm galvöm, ir jis jėm nukirto tris galvas isz veno sjkio. isz kito sykio nukirto paskutinės tris galvas. Ir nuėjo da toliau [ urvą ir rado trėczę paną. Ir tä pana jėm sako: 'Tu atėjei czė ir nori, kad lavė mano vyras sudraskytu!' 'Äsz nebijau.' Smakas szöko ant jö ir norėjo jį praryt. Bit jisai smakui nukirto visas tris galvas. Ir iszvedė tais tris panas laukan ir susodino į karėtą ir lepė tam kuczėriui parvėszt namo. 6 tas vaikas pasiliko sodė. Ir jis iszlraukė visu tu trijų smaku ležuviiis ir įspaudė į tus ležuviüs tu panu vardus.

Ö tas kuczėrius jau norėjo su vėna duklcre karaliaus žėnytis. ir jis siikė, kad jis tais dukteris iszgėlbėjo. 6 tas vaikas nuėjo į ta, mestą ir sakė: 'Kodėl dabar tėp grąžei pasirėdę väikszczioje f Jem sakė : V t tai väikszczioje pasirėdę , kad karaliaus dukteris iszgėlbėjo nö smaku, tai ui tai tėp grąžei väikszczioje. Ir dabar kuriėrius nöri sü jom žėnytis.' Nuėjo tas vaikas pas karalių ir atsisėdo pas duris. Klause karalius to vaiko: 'Kodėl tu toks smutnas? 'Ūi tai asz toks smutnas. asz iszgelbėjau jus dukteris.

Digitized by Google

ö dabar tas kūczėrius žėnyjesi sü jöm.' Päszauke karalius kūczėrių lr kläuse jö : 'Ar tü iszgėlbėjei tais mano dukteris?' Kūczėrius sakė: 'Asz iszgėlbėjau.' Vaikas jėm säko: 'Kad tū iszgėlbėjei, parodyk ženklus.' Kūczėrius nusigando ir pasidarė smütnas. Sako vaikas : 'Sztai tü visu trijü smakü ležūvei.' Tai karalius pamatęs lė'pė kūczėrių vėst pakart. Ö vaikui sakė: 'Dabar tü Imk vėną, katr£ tu tik nori.' Vaikas pasižiurėjo [ vena dukterį Ir sakė: Tai szlla bus mano pati.' Ir jis nuėjo, ūž stalo atsisėdo. Ir karalius palei jį atsisėdo: 'Dabar asz tau dusių lĄ mėrga ir pusę savo karalystės.' Ir jedu sü savo merga nuvažėvo į bažn^czę ir sūklaupė pas altorių. Surlszo kunigas rankas sü stula ir permainė žė'dus. Parvažėvo vaikas namö ir atsisėdo už stalo, ir jö pati atsisėdo. Ir je tė paszöko grąžei, pasilinksmino ir gyveno ilgę czesą sü tai merga. Ir vaikas nuvažėvo pas savo tevę ir atsivežė pas karalių. Karalius klausė jö: Isz kür szltas žmogus?' Vaikas sakė: 'Tai mano tėvas.' ir karalius tėvui davė daüg pinigu Ir lėpė būt pas savo sūnų, kol jis gjKas bus.

Šaltinis ir teksto kilmė
Leidinys
Litauische Volkslieder und Märchen · lietuviški pasakojimai, 1882, Nr. 16
Skaitmeninė kopija
Internet Archive
Licencija
Public Domain Mark 1.0