Apė karaliaus sūnų, kür savo trijų seserų ėjo jeszköt

Buvo karalius, turėjo tris dukteris ir sūnų. Vėn§ röza. nūmirė Karalius, ir iszejo tas sunūs medžiot. Atėjo sztürmas, Ir ubagas pas duris pradėjo poteriaut. Ir Iszneszė jėm vfna duktė ddnos, Ir tas dedas U\ dūkterį nūneszė. Kita dena vel iszejo karaliaus sunūs jeszköt seseres Ir medžiot. Ir parėjo namö ir klausė : 'Ar neparėjo sesöf Säko: -Neparėjo.' Trėczę dėna vėl iszejo karaliaus sunūs medžiot ir jeszköt seserės. Atėjo sztürmas Ir atsisėdo ubagas Ir poteriauna. iszneszė antra duktė dunos, ir tas dedükas j$ nūneszė. Parėjo karaliaus sunūs Ir klausė : 4Ar neparėjo mano sesäf Sako: 'Neparėjo, alė jaü Ir kitos nėra.' Karaliaus sunūs iszejo ketvirta dena medži0t Ir jeszköt seserų. Parėjo namö ir klausė: 'Ar neparėjo mano sėserys?' Säko: Neparėjo.' Penkta dena iszejo karäliaus sunūs medžiot Ir jeszköt seserü. Atėjo sztürmas Ir atsisėdo dPdükas Ir poteriauna. iszneszė jauniäuse duktė, Ir U\ paskutinę seserį nūneszė.

Täs karäliaus sunūs ėio jü jeszköt. Įsidėjo biskutį d finos Ir mėsos Ir iszėjo jeszköt. Ejo pėr laužynus pėr girės pėr dūbės,

Digitized by Google

ir jis jau neturėjo ka valyvi. Ir norėjo, kad lik prieitu kokį žmogų, ar negautu valgyt. Jis ėjo da toliau, pamatė lauku. Ir iszėjo isz girios isz laužynu ir pamatė dvarą. Nuėjo jis in ta dvarą, pamatė savo seserį po langu siuvant. Ir sesu jo klausė : K,,, p tu atėjei pėr tokius kiužy nu s pėr gins pėr diibėsf Brolis sako: 'Sesii mano, per devo vale tai vis ateini.' Sėsti sako jem : 'Mano vyras Sakalas kaip parlėks, tai tave sudraskys/ Tai sako: 'Kad devas dus , tai nesudraskys. I '/lįsiu kiir iii kaezergu. lai mažu nematys/ Vakare parlėkė sü szturmu, nutūpė an dvaro, pasikratė, plunksnos nulakstė, ir toks gražūs ponaitis pasidarė. Intejo \ paiaju ir sako: 'Stervą bėstije , duk valgyt! Tu mane už vyrą nelaikai; cze tu kilus prilaikai, ezė žmogėnu smirda/ Toj pati jo pradėjo verkt. Sakalas sako: 'Cit, neverk Asz buvau piktas: szende neko negavau pamuszt . tai ūž tai toks piktas buvau/ Ta sėsti klausė Sakalo: 'Kad mano brolis ateitu szvögeris, tai ar priimtum už szvogerįf Sakalas sako: '6 kaip t*i veną szvogeri turėdamas negalėeze priimt?' Sztai brolis jos ir ineina. Pasisveikino su Sakalu, ir davė jem valgyt. Ir sako Sakalui szvogeris : Asz veną seserį radau, o kažin kur da dvi seserys/ Sakalas jem sako: 'Czė ir tavo anos dvi seserys. Czė yra trys dvarai: venas dvaras tai mano seseres' . antras dvaras mano brolio (ir'ifo, 6 trerzes dvaras yra mano brolio Arelio/

Ir las karaliaus sunūs ėjo pasižiūrėt antros seseres. Pamatė savo seserį po langu siuvant. Klausė sesu brolio: 'Kaip tu eze atėjei pėr lokius laužynus pėr gi res pėr dubės"f Brolis jei sako: 'Per valę pono devo tai vis ateini.' Tu eze atėjei, mano vyras tirifas parlėks vakare, lai tave užmusz.' Brolis jei sako *Kad dėvas padės, lai neužmiisz. I žlįsiu kur už kaezergu , lai mažu nematys.' Parlėkė vakare su szturmu, ir nutūpė an dvaro ir toks gražus ponaitis pasidarė Ir inėjo \ pakajų ir sako 'Stervą bestije, duk valgyt. Tu mane už vyrą nelaikai, eze žmogėną smirda." Davė sesfi jem valgyt, ir jis jei sako 'Neverk, asz buvau szende labai piktas, ba neko negavau painus/l.' Ir sesd jem sako: Kad mano brolis szvogeris ateitu, ar priimlurn už szvogerįf Jis jei sako 'Kodėl ne 1 Veną szvogerį turėdamas,

t Ikit toli hftuen gehört mir und deiner Srhu eiter . IV// \ė\*<* motu» — I ir m.

UtMUck« LMM »4 Kilties. 13

Digitized by Google

kad ateitu, tai vis priimcze.' Sztai brolis jös ir interna į stūbą. pasisvėikino su Grifu , davė jėm valgyt, pavalgė karaliaus sūnus. Grifas jėm sako: 'Buk pas mane ir valgyk, kolik tu gyvas busi.' Tas szvogeris jėm sako: 'Tai dabar jau radau dvi sėseris. Aisiu da trecziös seseres jeszköl.'

Iszėjo jisai , priėjo kitą dvarą ir pamatė savo seserį siuvant po langu. Sesü jėm sako: 'Kaip lū czė atėjei pas mane |**r lokes girės per laužynus per dubės?' Brolis jei sako: 'Per devo valę tai vis ateini.' Sako sėsti: 'Mano vy/ras Arėlis parlėks vaknrr, lai tave užmusz.' Brolis jei sako: 'Kad devas dus, tai mažu ir neužmiisz. Užlįsiu kūr už kaczėrgu, tai mažu nematys.' Parlėkė vakarė sü sztürmu, pasikratė an dvaro ir inėjo į pakajų Ir sako jei: 'Stervą bėstije, duk valgyt. Tu mane už vyrą nelaikai. cx«- tii kitus prilaikai, czė žmogėną smirda.' Ji pradėjo vėrkl. Ir ji> jei sako: Cit, neverk, äsz labai szende piktas buvau, tai už tatai teip asz bariaüsi.' Ji jėm sako: 'Kad mano brolis szvogeris ateitu, ar priimtum už szvogerį?' Arėlis sako. 'Kad tik ateitu, priimt priimcze.' Sztai ir ineina szvogeris. Pasisvėikino su Areliu. Ir davė jėm valgjl, pavalgė. Ir szvogeris jėm sako: 'Dabar a>/ radau visas savo seseris. Tai dabar nekur n eisiu.'

An rytojaus sulėkė visi szvogerei į veną vėlą, į Arelio dvarą, ir je pradėjo sznekėl : 'Kur dabar mės jėm gausim paczę?' Sakalas sako: 'Asz žinau mergą, tiiri piisę karalystės: tai jis jė gal«-lii žėnytis.' Grifas sako: 'Asz žinaii naszlę, turi tris vaikus ir pus\* karalystės: tai jis jė galėtu imt.' Arėlis sako: 'Ka jus sz ncka l ! Neko m is/mänot. Asz žinau mergą, turi cė'lą karalystę. Kas j«* parvajevos, tai tas jė paims iiž pacz^.' Arelis jem sako: 'Nusipirk kanklių kancziuką1, ir pasikiszk po ploszczium, ir Iii jei suduši drüczei, tai tu jė apvajevösi.' Davė jem lekajų ir porą arkliu, ir užsisėdo ir nujojo pas tiį mėrgą. Ir jis užjojo ant dvaro. Ir ta merga iszeina ir sako: 'Kas czė toks smarkus atjoję? Mažu ais su manim ant vainos.' Ir jis norėjo su jei pasisvcikįl. Alė ji vis sako: 'Aimė ant vainos!' Ir jis bėt prisipraszė ir pasisveikino sii tai merga. \r jis jei pagrėbė ūž plauku ir ėmė muszt. Davė muszė, kek tik jei lindo. Ir jis jį bėt apvajevojo. Veną ncdėly

I Heisst WOl Putsche von Drahtsaiten ųeflochten . Vgl l)a*n n. 71. I \ dnilo kanc/inkas

Digitized by Google

apsiienyjo, ir snėni i dė'ną iszėjo į bažnyezę. Ir padavė jėm raktus ir sakė 'Kur tik tu nori, tė vaikszcziok , lik n'eik į \i[ kamariukę, kur sū szniureliū užriszla.'

Ale jis jos bet neklausė, lszväikszeziojo po visas kamariukės, neturėjo kų veikt, ir inėjo į ta, kamariukę. Hado dvylika gaivu

• r veną žmogų ant kriukiu pakttbįtą. Ir jis jö pr.iszė, kad jis jem «Julu nur sklėnycze alaus. Ir jis tuj nubėgo ir atneszė jėm alaus. Jis tegėrė ir jo praszėsi , kad ji paleistu no kriukiu. Ir jis jį paleido. Tas biivo bė duszios karalius. Ir tas bė dūszios karalius pasiėmė kuezėrių ir įsisėdo į karelą ir važėvo pasitiki jo tos pfttzios. ir įsisodino į karelą ir \a2iuje. Tas karaliaus sunūs užsisėdo an arklio ir ėmė jį vyt. Pavyjo U Ih« d.iszios karalių ir sakė jėm: 'Stoji), bė dūszios karaliau! Aisim ant vainos.' Iszlipo bė duszios karalius ir ėmė mus/lis. Miiszėsi nmszėsi, ir Uis bė duszios karalius jem nukirto guzikus ir su szoblė įrėmė į szoną. Ir įsisėdo [ karėtų ir vėl važiuje. Tas karaliaus sunūs ėmė jį vjft ir pasivyjo kr .sako: 'Stoj, be duszios karaliau!' Karalius iszlipo i>z karėtos ir ėmė su jii muszlis. Muszėsi muszėsi, tas bė duszios karalius jem guzikus mif>iovė ir į szoną su szoble įrėmė, ir jėm sako 'Pirmą rozą vajevojomės, tai äsz tau dovanojau, k;į tu man da\ei alaus. Antrą rozą vajevojomės, tai ui tai asz tau dovanojau, kų tu mane no kriukiu paleidai. O treezę rozą jau asz tau nedovanosiu, u/musziu į smert.' liėt tas karaliaus sunūs neklausė jo ir vėl pradėjo vvl. Pasivyjo bė duszios karalių ir sako: 'Stoj, b«' duszios karaliau! Aisim ant vainos.' Iszlipo karalius isz karėtos, ir pradėjo muszlis. Muszėsi muszėsi. ir jėm guzikus nupiovė ir galvą jem nukirto ir sukapojo \ isą ant kavalku. Pati jem sako 'Pavelvk man nur tds k.iv alkus \ skariukę susiriszl ir parsivesti namo.' Pa vėl) jo karalius, ir ji susiriszo ir įsidėjo į karėtą ir nuva/evo. Tas jo lekajus paėmė titnagą ir su tom plunksnom pertraukė p«r titnagą, ir atlėkė visi trys szvogerei. Tu durniau, kodėl mum pirma nesakei f Kaip jau dabar sukapojo, tai tu mutui pasakei.' Ir jė sudėjo Iiis ka\ alkus [ krūvą ir nuėjo m girę ir rado vanagus. Ir Arelis tam vanagui sako 4Aik parneszk man gvdinr/io ir gyvanezio2, vandenio.' Tas vanagas nulėkė, ale jis

i ht nutitrk *loj ' 'halt f

« Ktm \erhum \i\w\ orfrr »s7 k>\»u gtbt et ntrhl . und eine Abkürzung

♦ y>v.n;oir/M, ,u\ Hrzzrnh S kann nuhl anųmummrn u r , im hl dtc

Digitized by Google

negalėjo prieit pre* Ui vandenio : tė buvo didelė varta , kūrenosi ugnis aplinkui Wj ažerą. Pasėmė vandenio isz ra v o ir parneszė ir padavė tam Areliui. Arelis sako: 4 Tai nė toks vandu, kap lenai tam ažerė.' Ir jis nusüko galvą 16 vanago vaikui, ir sako jem. 'Dabar ir tu turi ail parnėszt vandenio ir dėl savo vaiko/ Ir nulėkė vanagas vėl į U[ ažerą, ir jis negali prieit. Ale bet jisai per tiį ugnį įlėkė , pasisėmė vandenio ir vėl nulėkė pas tų Arelį. Ir paėmė Arelis tų jo saiką užpylė to vandenio gyWiinezio, ir prigyjo galva, įpylė į gerklę gyvanezio vandenio, ir \anagelis iszgyjo. Paskiii sukrovė grąžei tris kavälkus, užpylė vandenio, ir sugyjo, įpylė vandenio į gerkle, Ir pasidarė gyvas Ir jėm sakė: 'Asz tep grąžei mėgėjau, mane isz mėgo prikėlei.' Arelis sako: 'A, tu grąžei megojei ! Buvai sukapotas į mažus ka\alkus.' Ir sulėkė visi szvogerei ir sako jem: 'Aik tii pas tų karalių, iir tu neįsikišusi jo, kiir duszė jö būva.' Ir te szvogerei sakė jem: 'Sakykis tū, kad tu ėsi strėlczius , käd tu gali privarai pilną t>artą paukszeziu.' Ir nuėjo pas tų karalių ir sako : 'Mažti priimsi mane būt: asz ėsii slrėlczius, galiu privaryt pilną tvartą paukszcziu ' Ir jėm Siikė: Gali būt.' Ir jis iszėjo an lauko ir atėjo sü szlurmu, atidarė tvarto duris ir pri\arė pilną tvartą paukszeziu. Ir jis nusiuntė lekajų pažiūrėt, är daug privarė paukszeziu. Nuėjo lekajus į tvartą, pažiurėjo, kad pilnas tvartas paukszeziu. Ir tas karaliaus sunūs užgrajino an dudūkės , ir iszgirdo jo pati ir pasakė: 'Turbūt mano vyras teip grajina , katrą sukapojo.' Ir ji iszėjo pas jį ir sako: 'Radai tii ėsi mano pats.' Jisai jei sakė 'Tai äsz ėsu tavo pats' Ir jis jei lė'pė klaust, kur to karaliaus duszė būva. Ir ji nuėjo pas karalių ir sako: 'kur mano \yro duszė, tai ir mano turi but ' Karalius jei sakė: 'Ana tvarte jautis yra, tai tė mano duszė.' Nuėjo karaliaus pati pas tų jautį ir ėmė jö praszyl , käd atidiitu jei duszę. Nuėjo karaliaus pati pas ji ir sako: 'Kur mano pales dusze , tai ir mano turi būt/ Karalius jei pasakė: Mano dusze yra te tam ažere , ir tam ažerė a k menas, tam akmeny zuikys, tam zuiky antis, toj anl\ kiauszinis, lai te mano dusze." Ir ji pasakė tam strėleziui, kur to karaliaus dusze. Ir ji jėm davė daug pinigu ir valgio. Ir jis nuėjo pas ta. ažerą.

Form durch ein slav. >i vašli voda veranlasst ' I lm russischen Marchensltl \otl* živuŠcaja i cMjUHCąja, nach Lesk.ens M.ttheilung.

Digitized by Google

Jis negali imt tą ažerą pereit, jis ėjo aplink, ėjo ejo, suvalgė savo visą valgį. Jis neturėjo jau (langiaus ką valgyt. Ir jis ejo toliau, sutiko sziinį. Tas s/u n a sako: 'Neszauk tu mane, asz tau didele painai'zis busiu.' Ir jis jo neszovė ir ejo toliau. Pamatė meti j vanagus, ir jis įlipo ir norėjo iszimt. Vanagas jem sakė: 'Tas mino vaiks bus tau didelė pämaezis, tu jö neimk.' Ir jis vėl iszlipo isz. to medžio ir i-jo toliau. Pamatė didelį labai vėžį, ir jis norėjo nör jo veną pirszcziūką nusukt ir suvalgėt. Ir tas vėžys jem sakė: 'Neimk tu to pirszeziuko, htU tau jis didelė pamaezis.' Ir jis jem neko nedarė. Kjo toliau, pamatė žmonių palei a/erą. ir nuėjo jis pas Uis žmonis ir s;ikė jem: 'Ar neturit jus pardut man nor biskį dtinos? Je sakė: 'Nedaug dunos turim: kek turėsim, lėk tau dusim.' Ir jem davė. Suvalgė jis tą duną ir jem vėl sako: 'Ar jus negalėtumėt iszimt ta, akmenį f Ir jė" jem sakė: 'Mės galėsim iszimt Ir jis davė jem daug pinigu, ir jė nuplaukė pas akmenį. Siis/aukė visas žuvis. Alė da vena žuvis neateina. Ir ji atbėgo, ir je klausė jos: kur tu buvai tėp ilgai f Jijė jem sakė : 'Asz paklydau, tai už lai tėp ilgai neatėjau.' Ir je paėmė tą akmeną ir nuneszė ant kräszto. h- jis tą akmeną pėnnuszė, ir iszbėgo zuikys. Tas s/uva zuikį pagavo, pėrplėszė , ir isz to zuikio iszlėkė antis. Ir vanagėlis pagavo tą antį ir pėrplėszė . ir iszpulė kiauszinis. Tas kiaus/mis įpulė į ažerą, ir vėžys tą kiauszinį iszneszė ir jem padavė. <) jau tas karalius serga. Ir jis nuėjo päs tą karalių ir jėm sakė: 'Tu man smėrtį padarei, lai asz tau padarysiu smėrtį.' Ir tas karalius praszėsi jö, kad jem dovanotu, ir jis sakė: 'Asz nedovanosiu, asz tau turiu galą padaryt.' Miiszė jis į žemę tą kiauszinį, ir tas karalius no lovos nuvlrlo ,mt žėmės ir negyvas buvo. 6 jis su savo paezė fiarvaževo namo. kur je pirma buvo, ir je lė gėrė ir valgė.