Apė Jonuką, kürs pėr savo kytrybę stojosi karalium

Venas dedas gyvėno sü böba pagal gire, ir turėjo veną sūnų. O tas dedas turėjo dvylika milijonu tükstancziu pinigu. Ir tą vaiką savo leido in klesäs; iszmokino visokiu kalbü ir visaip raszyl ir skaityt. Dabar užaugo tas sunūs ir buvo labai didelis pijokas.

Dabar jis iszėjo { vaiską. Alė jis, kaipo paprrites, studėnlu būdamas, ulevot, tai jėm sunkü labai vaiskė büt. Siüncze päs tėvą gromatą, sako: Tėveli, atleiskit man penkis tukstanczius milijonu pinigu, tai äsz būsiu afuėras.' Dabar atsiuntė levas pinigu, kek jis pratcndavojo. Ir jisai sau ulcvoje, vyresniü'sius czestavoje ir in sävo vėtą ant vartos pasisamdo. Dabar jisai jau pragėrė praulevojo visüs pinigus. Vel siüncze pas tėvą gromatą ir praszo

I) D. i. russ. na tcbi> chvost 'da hast du den Schwanz. Uie Erzählung stammt also aus dem russischen.

Digitized by Google

pinigu, säko: *Ai I - iskil man, lėvėli, szeszis tūkstanezius milijonu pinigu r tai asz būsiu jenarölas.' Jau dabar pas tėvą tiktai liko \ėnas tūkstantis pinigu. Ö jisai dabar vėl ulovöje sü vyresneiseis kaip puma, jaü \r Iiis pinigus praulevöjo. Dabär vėl siūneze pas lė\ą gromatą ir präszo pinigū ir sako: 'Tėvėli, atleisk man pinigu, asz busiu karalius; bė pinigu negaliu inteil, bo man kasz t dje drabužis insitaisyl.' Alė levas atsakė: 'Daugiau äsz jaü läu neddsiu. Žinokis tu säu ten.' Ale jau dabar ir tus pragėrė pinigus. Nori bėkt isz vaisko, alė netiiri ne veną kapeika pre savęs, negali m; iszbekl, alė Ūk ičk, kad buvo Jabai gražūs ir didelis IVgus v^ras.

Dabar buvo suvažėvimas daugelio karalių. A jis buvo td tarpu ant vartos pö karaliaus paloeeis. Tėrp säves karälei sznėka, vens säko: 'Mano vaiskas gražiauses.' Kits säko: 'Xano da gražesnis/ Teip visi besznekėdami ais pažiūrėt. Iszėjo venas karalius pažiūrėt, rädo 1.1 pijoką ant vartos bestovintį. Jėm patiko, kad gražus vyras buvo, dovanojo tris szimlus doleriu pinigu. Dabar jis mish je sä u : Jaü dabar beksiu isz vaisko. Jėm bemislyjent iszeina ir kits karalius, ir tas dovanojo pinigu Teip ir trėczes dovanojo pinigu. Dabar jaü jis tūri pas save pinigu, ö säko: Tik beksiu isz vaisko. Alė žiūri, ateina du jenarolai ir sznėkasi tėrp savos kaži kokičm lėžuviu ; jė' mislyje, käd töks prastas žalnėrius neko nesupranta. Venas säko: 'Asz buvaū tokėm mėstė pas kupezių, tas kupezius tiiri dukterį, käd äsz ūž vėną pažiūrėjimą daviaū penkiolika lukstaneziu raudonųjų.1 kitas säko: ir asz buvaū , asz tik pasisveikinau , daviau penkiolika lukstaneziu raudoiuiju.' Dabar tas lainerius atsilėpė : 'Oi jūs dūmei ! Käd äsz turėeze penkiolika lukstaneziu raudonųjų, tai äsz j^ sau ūž päeze paimeze.' Teip pėrpyko te du jenarolai. Ant rytojaus nuėjo pas karalių, apskūndė žainėrių, kad jös toks prastas žalnėrius iszdūrnino. Paszaukė karalius IĄ žalnėrių, säko: 'Kam už save v\resniūs dūmini? O jis sako, kad jė durni : 'Venas už pamatymą panos davė penkiolika lukstaneziu raudonųjų. Kitas, ūž ka, jėm davė ranką pasisveikįt, davė vėl penkiolika lukstaneziu raudonųjų. O asz atsakiau: Jus dūmei! Käd äsz turėeze penkiolika lukstaneziu raudonųjų, tai asz jė sau už päeze paimeze.' Teip karalius padarė kantraktą, sako : 'Dudu tau ezėso änt metu ir penkiolika lukstaneziu raudonųjų. Kad tu jtį nepaimsi už paezę, tai asz täve atidüsiu ant kartuvių.' Ir isz leido jį.

Digitized by Google

Täs žalnėrius mokįtas, nekur neprapuls. Nuėjo jis in mestą ir nuėjo tesiög päs ta^ kūpczių. Ö teis küpczius taikė n ūma rus dėl svecziü. Dabar tas žalnėrius pasiėmė sau veną niimarą, alė kad labai brangus, ant paros ') kaszläje trys sziratai rubliu. Tai dabar padarė täs küpczius bäliu, ö jis turėjo znaimastį sii visais karäleis, Ir Ui jo duktė turėjo vė'ną karaliūnaitį jaunikį. Teip tas karaliųnaitis sü ta panä väikszczioje pö sodą. Ir tas žalnėrius lenais kaip galėdamas įsmilko in lä^ sėd?. Klauso, kaip täs karaliunaitis sznėka sü tä pana kažin kokium ležuviu, kad tökio tarn krasztė ne girdit nebüvo. Teip sako: 'Ateik Iii sz^nakt pas manė.' Alė täs karaliunaitis atsako: 'Kaip pas tavė ateit?' Ö säko: 'Nueik pas ze'gorniistrą, lenais mäno paddlas zėgorėlis, täs kasztuje iii pataisymą penkiolika lükstancziu raudonųjų. O kaip aleisi po mano längu, tai berk tris rozüs sü žirneis in langą, tai äsz suprasiu, kad jau tu czė, tai äsz tavė įlėisiu.' Alė täs žalnėrius viską suprato, tiį tik jedu sznekėjo. Teip nubėgo pas ta^ zegormislrą, užmokėjo penkiolika lükstancziu raudonųjų ūž ta, zl'gorėlį. Bö täs teip lygei ėjo kaip lös panös. Bö jėm reikėjo ateit dvyliktą adyną naktyje. Ale jis biskį pasiskübino pirmiau tö karaliiinaiczio. Nuėjęs bėrė sü žirneis į langą. Tä panä iszgirdus atidarė langą; täs žalnėrius lenais iulipo pas t^ paną, užsidarinejo langus. Žvakės neūždegė, kad nė'ks nematytu. Dabär ėmė judu tüjaüs sūgulė in lovą. Po viskäm säko: 'Ar mažu tau brokas pinigu namö parvažiutf Tai sako jis: 'Biskį man brokuje.' Tai ji jėm sako: 'Czė yrä mäno kufarelis: kė'k tau reik, gali pasimt.' Alė klauso, kad vėl į langą bar bar bär bar bar, tai dabar jisai sako: 'Oi käs czė dabar yrf O ji sako: 'Turbūt tas driskius kį nörs suprato!' Teip jis sako: 'Ar neturi czė sü kum l£tf Tä pana isztraukė Isz pö lövos urinolą. ir klauso antrą rozą vėl bar bär bär bär bar. Dabar atidarė tä panä langą. 6 las karaliunaitis jaü ir lipa per länga. täs žalnėrius paėmęs U\ urinolą kaip Įėjo änt akiu tam karaliunaicziui sü tais szüdais, tas karaliunaitis nupdlęs säko : lKäd tu supleszkėtum ! Prigävus mäne , sudėk lü ! Jaü äsz daugiau tik päs tave neateisiu.' Nuėjės prė szvesös žiuri, käd jis visas szu-

4) B: Tarb \ta dona ir DSklls.' IV//. dazu m der l'asaka n. 40 Dukit n än ctitf änt d>ejll jam, lai biis gttavoS suknios. Das Wort bedeutet also einen Zettraum ton 24 Stunden. Hat slav. pora ' Zeit' irgendwo diese engere Bedeutung!

Digitized by Google

dins. 6 tas žalnėrius priėjęs pre tos skrynios, kaip lik jis isznuslyjo, teip jis ein* lus pinigus, kiszo in iintį in aulüs in keszenius, kur tik jis galėjo, tek jis tu bumaszku emė. Dabar ein* jėm isztruko güzikas isz jo sartuko ir nupule ant padlagos. Klauso la pana, kad nubarszkejo po löva, klaust«: 'Kä, pametei f Sako: Oi zegorėlis nupdlė.' Tai ta pana sako: 'Paimk mano zegorelį, czion ant kamodos guli.' Tas žalnėrius pasiėmęs intsidejo ir ta,, jau jis dabar turi abudu jos zl*gorėlius.

Dabar jis nuėjo į mestą, nusipirko sau gražius drabužius, koki* pre jo pritiko, pasisamdė sau lekajų, bo jau jis pinigu turi beszciiöto1;. Parėjęs Į savo numarą emė pinigus susikrovė sau. Ant rv tojaus aina ponas kupczius, peržiūrėdama numarus, randa jį lėn aut slalo beraszant. Priėjęs kupczius žiuri, kad jis raszo lokius rasztus, kad ir jis kiipezius. Tas kupczius, katro numarai, turėjo aszldnis szimtus akrenlu. O jis žiuri in to jauno kupcziaus rasztą, kad jis lauke pareinant savo septynių szimtu akrenlu in t«\ mestą. Tas ku|K*zius mislyje sau : Na na, asz gerai bagots, alė ir cze nehėduas kupczius. Parėjęs int savo pakajus papasakojo visė'ni szeimyniszkem. kad yr nümarüs bagotas kupczius, tiiri septynis szimtus akrenlu, lauke pareinant in l<\ meslą su tavorais. Atėjus kilai nakczci emė tas žalnėrius rokui pinigus tükstanczeis milijonais, kaip lik jis galėjo. An rytojaus ta pana skumlžcsi levui: 'Kas cze toks do vėns? už senos luri numarą paėmęs. Asz negaliu mėgot, rokdje pinigus tukslanczeis milijonais korpusais, tai asz negavau szėnakt per visą naktį alsilsio.' Teip levas nuėjęs sako: 'Perstok susimildamas raehunkus daręs, mano duktė negali mėgot.' 'rifszium ofszium' J), sako, asz galiu sustot.' Teip ir jis nuėjo ant alsilsio. Ant rytojaus atėjo tas senas kupczius to jaunesnio, katro duktė loji- buvo, praszyl jį ant pelu. 6 jis palėpė lekajui, kad jis neimlu las bumaszkas. katras jis niimetė po stalu ant žemės, dabar pats atsigulė į lovą. O lekajus s/luje lauk pinigus. Sako senas kupczius: ka. tu darai? Pinigus lauk s/luji !' 6 lekajus sako 'Turi mano ponas bcszeziolo pinigu.' Suszlavęs ui szupelį nuneszė ant sząszlavyno ir iszmelė. Tas kupczius iszėjes susirinko lus pinigus. Nuneszes in pakajus rodo savo sūnui ir

I) D. i. mit. bei *cOla ohne Zahl, unendlich' .

i, Soll so ad als gerai K^ral bedeuten — russ. o %» oro '

Digitized by Google

visom: 'Turbūt täs kiipczius tini labai daug pinigu, kad jo ne lekäjus neimaJ Dabar nuėjęs päts küpczius szaükt tą žalnčrių ant pelu, žiuri, kad da* pönas güli. Lekäjus säko: Vnvpsek cxėr mano pönas per nšktį pinigus rokiivęs atsigulė.' Tcip bėsznekanl atsikėlė tas pönas, nusiprausęs nuėjo ant petu. Klausinėje kiipczius, säko: 'Ar da jaunikis ar jau ženotas? Tas žalnėrius säko: 'Jaunikis da ės u.' Klausė küpczius: 'Kodėl nesižėnyjif O szis säko: 'Bilekökios nenöriu imt, ö tokiös, koke man. patiklu, da negavau.' Dabar ta pana veleig präszo pas levą, kad vel balių darytu. Kaip padarė tą balių, susivažėvo daüg küpcziu ir karuliu. O gromatą niisiuntė pas lą karaliūnaitį, pas t<\ jaunikį, ale tas ne jöke žinę atgal nedavė. Czė ant baliaus visi karälei ir pönai veni dildą penkiolika tiikstancziu raudonųjų ūž pamatymą küpcziaus duktes. Diivė ir tas žalnėrius. Kaip &mė szökt, veos teip nemoka szökt kaip lik ta panä ir tas žalnėrius, ir ne veno tokio gražaus jaunikio ne panös nebüvo kaip tik tas žalnėrius ir tä panä. Venas karalius sako : 'Kad mano žentas butu, tai äsz pusę. žėroės raszaü.' Kitas säko: 'Kad mano žėntas butu, äsz visa žemę raszaü/ Ö küpczius säko: 'Käd mäno žentas büs, raszaü septynis szimtus akrenlü sü tavörais sü žmonims sü visk u m.' Kaip iszejo į sodą tas žalnėrius sü tä panä änt szpäcöro, pö sodą vaiksztinedami pradėjo kalbet kažin kökiüm ležuviū. Säko panä in jį: 'Ar nė perilgai väikszcziojem ?' Täs iszsiėmė zegorolį isz keszėniaus. Ta panä pamatė, käd jös zegorelis päs jį. Pradėjo klaust ir kito zegorelio, täs parodė jei ir kitę. O ji rädo pö löva in tö zegorėlio vėla cino gtiziką, tai ji tada labai persigando, nežinojo, käs pas je biivo ; dabar ji dažinojo , käd lai szis küpczius. Dabar sako 'Käd pradejei, tai ir laikyk." Nuėjo atgäl [ pakajüs. Aidami pradėjo szneket , säko panä : 'Ziurek , käd rytö dena l) änt dvyliktos adynos būtumei sodė. Ö äsz lepsiu nenkoms isznėszt mano lovą pravėdįt ; ö kaip jaü äsz žiūrėsiu änt zegorėlio ir numanysiu, käd jaü lü lovoj, tai äsz sakysiu: Jaü letalis užeina, skiibįkit ko nogreicziaü 2) nčszkit mäno lovą int stäneije, käd nesulytu.' Ö ta löva büvo teip uždaroma, jis įsilindo. Kaip atėjo czėsas, kaip suriko panä: 'Nėszkit mäno lovą, jau czesas, iszdžiūvo gana, jau letüs netoli, sulis.' Tai kaip paėmė nėnkos tą lovą, atitempė ir

4 ) Vgl. S. tfti.

i) Vgl. Zur Gramm. S **•

Digitized by Google

tą jos jaunikį toj lovoj gulintį. Tdj užsirakino duris ir langus užsidarinejo , ir pasiliko jodu tam pakajėly. Paskui kaip ji gavo czėsą , teip jį isz tön iszlėido. Jis sėdėdams savo niunare, vis rokdje ir rokuje pinigus. Ve* tirus ateina szaukt jįjį ant pelu.

Potö ir vesėliję padarė, apsižėnyjo je. Dabar sulaukė küpciius ir akrenlu savo. Važiiije pas vaitą žentui užraszyt septynis szimtus akrentū pasögos. Jaii tėvas iszloidže dukterį sii žentu važiui su tais akrentais namo. Parvažėvus namo, jis paliko paezę akrenlė. pats pabėgo į mesta. Tujaüs nupirko nö veno didelio jenarolo namus sii žmonims sü noczynioms, kas tik priguli į gyvenimą. Dabar ėmė uždėjo an tacos brangiu daiktu, ir ranka pö ranką ėmė ūž taros nėsze karaliui dovanu, pasirödydams, kad jau ženots parvaževo. Karalius pamatęs jo paeze ir karalė'nė teipjau davė pö penkiolika tiikstaneziu raudonųjų už pamatomą.

Tujaüs pö to susiėjimo nuvilko jėm gražius drabužius, 6 ajvvilko prastais drabužeis, kökeis jis siužboj buvo. Tada jo pati pamatė, kad jau prapule, pradėjo parpfilus verkt. Tada karalius sako: Jonuk, dabar turi pasvėikįt savo tavorszezius ir visus vyresnitisius.' Paėmęs pinigu parvežė labai daiig arelkos ir pastalė ant ploriaus. Ir ėmęs pirmutinį BOapsą neužsvoikino kitu, alė sakė 'Sveiks, Jonuk" ir iszgėrė. Kitą pripylęs pradėjo gert no mažiausio žalnėriaus. O czė buvo ir kraüezei sii drabužeis; kaip lik pradėjo gert sznapsą vis auksztyn, ir pradėjo karalius szaiikt, kad mainytu drabužius nö praszeziausio žalnėriaus ant kapitono, no kapitono ant jenarolo: teip vis auksztvn pastojo vyriausiu jenarolu prė pa t ės karaliaus. Po keliu mėnesiu apsirgo karalius smertelna liga. Dabar raszo Jonukui \ \*;\ žeme, ir pastojo lėp karalium.

Begyvendami ilgą ezosą, klausė pati: Ar tu turi tėvus f Jisai sako: 'Turiu.' Siuneze pati. kad jis valiutu parsivėszt tėvus czė. Paėmė karalius su savim venulika jenarolu, ir jojo raiti pas tėvus. Ale atjojus daužei kelio, užjojo į \ėną gire labai didelę. Czė je vidury girios rado karezemą, ezion apsinakvojo. Visi jenarolai susėdo su tos karczemos gaspadoreis grajįt kortoms, ö toj karrzenioj biivo dvvlika razbainiku. Ale szozėslis karaliaus, kad o'ėjo gnijįt su jeis: kaip tik viską pragrajino jenaroiai, pradėjo bartis, tiijaus atidarė skiepą, n visi jenaroiai lenais nuskambėjo. 6 karalius lai pamatęs lik su venoms gatkoms iszlk-^o m girę.

Digitized by Google

Ö jis žinojo , käd jau iiž lös girios jö tėvai gyvena , jis tį pire gerai žinojo, bb ezė öszkas ganė. Parbėgęs namo įlindo į kaminą ir lüjaüs Im pėczių. Tenais nuvargęs užmigo pėcziui. Ant rytojaus iszeina bobutė pėcziaus kürt, žiuri, kad žmogaus kojos. Nusigandus atbėgo į grinezę, szaüke savo dt'duką, kad aitu žiūrėt, kas ten pėcziui dö mogus gidi. Dediiks iszejo. Prisikėlė, iszbndo : žiuri dėdukas, kad jö sunūs. Tada pradėjo bartis : 'Szėlmi, parbėgai Isz vaisko, ö kaip dazinös, käd Iii name, bus bėdos.' Tada davė į sprandą ir nuvarė oszkii ganyt.

Pati nesulaugdama karaliaus parvažidjent, pasiėmus mapas Ir daugel vaisko ir vežimu važėvo karaliaus jeszkot, apsirėdžius vyriszkais drabiižeis. Alė papulė Ir jei nakvot töj karezemöj. Dabar ji žiuri, käd czė koks drabužis kabo ant senos. Priėjus pažiurėjo, käd jös vyro drabužis, bo büvo sü pravarde ant pämuszalo. Tadä nusigandus mislyjo, käd jaü jös vyro g^vo nerä. Tüjaus lėpė pagaut tüs v^rus tös karezemös. Alė tė' vyrai turėjo tökes .skyle* isz skiepo in girę lr iszbėgo visi. Tadä venas žalnėrius sako •Ką man karalėnė dus? tai äsz tus razbainįkus parszauksiu." Karalėnė atsakė: 4Asz tavė vyresniu padarysiu.' Žalnėrius iszėjes ūžszvilpė : visi vyrai isz girios parėjo. Karalėnė ėmė klausinėt, kur te vyrai, k;į czė nakvojo. Razbainįkai sako: 4Mės užmuszėm včntilika, ö vyriäuses iszbėgo.' Tadä žatnėrem lėpė suszäudyt razbainįkus. Paskiii ėjo į skiepus, rado tus vyrus skiepe negavus, ir labai daug pinigii drabužiu arkliu vežimu vis sklepūsė rado. Ir sukinkė arklius į vežimus ir kari'läs ir supilė visą gėrybę ir važėvo jeszkot karaliaus, bo biivo pasiraszius, kokėm kaime gyvena jös vyro tėvai. Atvažėvo, apstojo va iškas grincziiike. Boba pamaezius lėk daiig vaisko ėmė rėkt. Paskui ėmė szaiikt, käd nerėktu, tik pasakytu, kur karalius. Sako dtklüks : 4Päs mus karaliaus nė veno nėra, tik mano sunūs parbėgo Isz vaisko, dabar anä pagiry öszkas gäno.' Tujaiis žalnėrei paėmę karėtą nu važėvo parveszl karaliaus. Öszkos pamate lokę daugybę vaisko { girę nubėgo. O jis pas ugnį szildėsi; žalnėrei priklaubdami ėjo pre tö pojiienes, paėmę parvežė į t^ grineziukę. Tujaus padarė laznę, iszprausė, apvilko gražeis drabužeis.

Ö įėjęs pas tėvą klausė: 4Är pažįsti manė? Sakei, kad asi pragėriau tavo pinigus, äsz täu sakiau, käd äsz jau karalius.' Paskiii paėmęs nö paczios dovanojo tėvui labai daug pinigu , kad

Digitized by Google

galėjo teus pirkt didelį dvarą. Teip ir Jonüks p*r savo kvtrybo slojosi karalium.