Apėkaraliunaitį Ir jö žvėris

Käd büvo karalius. Jis turėjo sūnų ir dukterį. Ale je gyvėno vidury giriu ir ūž vandeniu, je nekad sveto nemalė. Kai užaugo

< Ihe Erzählerin betont diese Worte des Heimes wegen so: llėnest'na kai den«. i 'Urs rlarhses Ųual , vom Saen bis zum Auftragen des leinenen Hemdes, ist auch Gegenstand von Dainos. Sieh Juszkeivic: n. ist. tftt. IltlUtll L>#4« und Mirehen ] |

Digitized by Google

to sunūs ir duktė, tai je öjo per girės sve'to jeszköt. Tai je iszeina isz girios. Sako jisai: 'Sesere mano, ar tu matai ii\ žiburį, kür äsz matau?' 'Matau ir äsz.' Dabar brolis int seserį sako: 'Aisiu arcziaü pažiūrėt, kas tė gyvena.' Ö seserį paliko vidurį lauko, sako : 'Sesk pö szilü' medžiu , ö äsz aisiu szčblę iszsilraukęs artyn pažiūrėt.' Priėjo artyn, žiuri, kad devyni razbainįkai veczeriję valgo. Jisai sü szoblė barkszlelė in duris. Siuntė tas v y riaušes razbainįkas, sako : 'Aikit pažiūrėt, käs ezirin bėldžc' Venas iszeina pėr duris, ö tas karaliiinailis emė ir nukirto t;į razbainįką. Nesulaukė kiti tö ateinant, aina pažiūrėt, kur jisai yra, lik liko tas vyriäuses razb/iinįkas. Iszeina, tai nukirto karaliiinailis ir lus, kek tik jii tė büvo. Säko tas vyriäuses: 'Käs cziön , käd neateina mäno szeimynaf Iszeina. 6 tö karaliünaiezio szoble nė krauju užrudejus, tai kirto ta, vyriausę ir nenukirto, lik inkirlo in szdną kaklo. Tai inteina tas karaliiinailis in vidurį pažiūrėt: devvni pakäjei, devynios lovos, devyni stalai, devyni vidėleei ir szäuksztai devyni ir peilei devyni. Iszväikszeziojo visiis pakajüs: kad neko nėra, ne gyvos duslios. Paszaukė savo seserį: 'A ik szė, seso mano, ezė miidu gyvėncim.' Tus razbainįkus sukavojo in skU-pą visiis, ė U\ vyriaus** an virszaus paguldė.

6 karaliiinailis iszejo in girės an palevonės1). Jisai pagavo lėvą ir parsineszė į namiis. Davė paslalyl žvėrinczių ir inlėido tiį lėvą. I' i kni vel iszejo in girę : pagauna mėszką. Aina toliau : pagauna szėrną. Parsiveda namo ir suleido in žvėrinlį. Ir sako in seserį: 'Sesu, du k man užkąst, bä äsz parvedžiau isz girios pūrą žvėrių, mėszką szėrną.' Paskui säko: 'Sesu mäno, äsz aisiu vel in girę, mažu pagausiu greicziauses žvėris.' Pagauna lape ir zuikį, parveda in namiis pas seserį.

O kai jis ejo in girę, tai intejo in U\ skiepą sesu, ir sznėka tas razbainįkas, katras pusgyvis liko, sako: 'Panele, pasvėikįk manė, äsz tau dusių pinigu, tave visą pinigais apipilsiu.' Sako panä in jį: 'Alė kür äsz rasiu lokės lekarslvas dėl tave?' Sako täs razbainįkas : 'Nueik in devintą pakajų. Räsi ryksztę, ir pn slenkszcziii akinu: tai sü tai rvkszte möstelk. Atsidarys akmtf : tai räsi devynes plėezkulės lekarslvu dėl manė, räsi gv'vo seno jauno sveiko gražaus greilo drūto vandenio2). Tai tu man užtėpsi IĄ

<) an palovonės von mir rinyrsetzt statt «n fvejoklės.

1) Der zun frMnidrn W tisscr rnhinnt su h dir Erzdhlrrin nicht.

Digitized by Google

szöna käklo gyvu sveiku vandeniu : užgis müno sopules. Tat lada patepsi mane jaunu gra2um vandeniu : busiu jaunas ir gražūs. Tai lada mudu žėnysimės. Alė brolį turi trötyt.' 'Alė kaip mudu savo brolį Irolysim?' Sako: 'Kai jis pareis isi girios, kai praszys pas läve valgyt arba gėrt. Tai tada sakyk «Brrili, ar tu nutrauktum, kad asz tau deszimts szilkū dvylinkai užpakaly pirsztüs suriszcze Paskui szaūk mane/

Teip ir padarė ta pana , kaip razbainįkas jei palopė. Parojo brolis namo, parvedė lapt; ir /mki ir inlėido in žvėrinlį. Paskui sako inl seserį: 'Sesu, duk man užkasi/ Sako sesu: 'Sėsk. brolau, ui krėslą, te tau užkqsl.' Paskui säko in brolį: 'Brolau mano, ar tu nutrauktum, käd äsz tau deszimts szilkū dvylinkai užpakah rankas suriszcze f Sako brolis: '.Na, suriszk' ; mislyjo, kad sesu szlukaxijo. Linė jėm suriszo pirsztüs užpakaly. 'Dabar', sako, 'trauk, broli mano/ Traukė brolis, nenutraukė Iii szilkū. Szauke sesu savo protelių: 'Aik szė pas manė, trotysiu brolį iiž tave/ Atėjo jo.s protelius, ir brolį norėjo trötyt. Sako brolis: 'Palaukit, dukil man päs savo žvėris nueit atsisvėikįt/ Nuėjo brolis alsisveikįt žvėriū. l'ždudavo žvėrimi pro verksmus. Sako lapė ir zuikvs 'Kodėl mus karaliunailis tėp želatinai dudüjer () lasai levas ir szernas sako: 'Pulkim ir atleisk i m jėm rankas!' Pripulė levas, nutraukė jom lus szilkūs. Teip szėrnas pulėsi in l;į razbainįka .skerst galva. Nusigando razbainįkas, käd toks žvėris an žmogaus pulasi: ėmėjo isz ranku szoblė iszpulė. Tasai karaliunailis paėmė szoblę Ir nukirto razbainįka. Paskui sako inl seserį: 'Sesu mano, asz lavė laikiau už savo seserį. Mudu väikszeziojom po lokes girės. per lokius ėjom vandenius, ir äsz täve vis vedžiaūsi, kur äsz ėjau, ir law nekur nepalikau. Ö dabär tu man loke pasidarei nėprėlelka!' Tai dabar jisai davė lokį leneįigą nukali ir nupirko katilą kaip nö deszimts szėpeliu , ir savo seserį savo pakäjui davė preg senai prikalt, pėrjūsė leneugü , ir t.į katilą padėjo, ir davė visür langus uždarvt ir U\ pakajų dūmu prirukįt. Dabär pasakė: 'Sesu, kaip tu szitą katilą äszaru priverksi ir szitą leneįigą sudilįsi, tai tada mano būsi sėsti, 6 äsz žinosiu, kad tävo ėsu brolis/ 6 jisai pasiėmė savo visas žvėris susikabino sii aukso leneugti.

Veną rozą karaliunailis ėjo än mariu. Prieina areziaū pre mariu: kad alvažiuje akrenlas, ir tam akrenlė >ra karaliūnailėnė, isz kilu žemiu parvažiuje isz svecziū: stovi padvaila krasztė . ir

II«

Digitized by Google

kürmonas lauke karaliünaitönes parvažiujent. Iszejo karaliünaiU»itf Isz akrenlo, intsedo In karėta. Važėvo per tilta, patinka tris smakus laukent, lr jü nelėidže. Venas smakas sako: 'Kad tu man pasižadėsi pana, tai mės juml pralėisim.' O tasai karaliünaitis sii savo žvėrimi stövi palei ta, tillą. Ėmė pripdlė, visem trimi lem smakam lėžuviūs iszträuke, suside pas save m tarbą , užsikabino am pecziü , Ir ejo sii tais, kaire vaiėvo. Pasakė In la, pana lasai karaliünaitis, kad Tu man pasižadėsi: tai asz tave iszgėlbėjau. Toj pana sako : 'Pasižadu. Sėsk m mano köcze, žvėris prisiriszk preg koczio ir vėskis.' Paskui tasai karaliünaitis užmigo kareloj. En** tas kürmonas susisznekejo, sako : 'Kad tii parvažėvus nesakysi, kad asz tave iszgėlbėjau nö tu smakü , Ir kad tu man nepasižadi , lai asz tave nulrötysiu.' JI pasakė: 'Alė kap asz tau pasižadėsiu, kad szltas karaliünaitis manė iszgėlbėjo?' Tai jisai pasakė: 'Mės }\ nukirskim ir iszmėskim Isz karėtos Ir tais žvėris paleiskim ir važidkim namö int savo dvarą.' Teip jedu ir padaro Ir parvažėvo iki Ino. Patinka karalius Ir karalenė, klausė: 'Na, kaip jümPm ėjosi svetimoj žemė? Ki\ jus girdėjot?' Sako duktė: 'Ak neezestis iin kėlio mümi'm pasitröpino. Palikom Irls smaküs, užkirto mümt'm kėlę. Tai emė mano kürmonas jus alg^nė nö roamįs , tai iisz jėm pasižadėjau.' Sako karalius Ir karalienė: 'Na, kad jis Ir bednas. alė kad jis atgynė, 6 tu kad jaü pasižadejei, Ir aik.' Buvo suvažėvimas karalių an vesėlijos.

O tas karaliünaitis liko, kür jį nutrotyjo. Tai zuikys Ir lape bego in tus namüs, kür yra ta sesä sü lencugü pėrjūsta. Nuėjo m 14 devinta pakajų, rado ryksztę Ir pö slenkszcziü a k mena, Mostelė, atsidarė akimi Rado devVnes plėczkutės lekarstu, gyvo jauno sėno sveiko drūto [i. t. t.] vandenio. Atneszė Ir patepė karaliūnaiiį gyvu sveikü vandeniu: atsikėlė, sznėka : 'A tai', sako, 'gardiei mėgėjau.' Levas sako: 'Alė pažiūrėk, kür tu atsigulei, ö kür atsikėlei. Pirma tü gulejei koczė, ö dabar an pi* vos szalė veszkelio.' Sako karaliünaitis: 'Tai dabar, žvėrys mäno, aisim In ta, dvarą, kür töj mano karaliūnaitėnė.' Nueina in U\ dvära: kätl jaü rėngėsi In szliūbą važiui. Karaliūnaitėnė sü Iii kürmonu sznėka. Ir keli 1 k, hm Iri sako: 'Už lökio bedno aina löke bagöla karaliünaitenc!' Ö kili klausydami sako : 'Kür ji neis, kad jį iszgėlbėjo nö smėrtl's?

I] lHe Ersdhlerin visi.

Digitized by Google

i) tasai karaliunailis atsivedė mi savo žvėrimi, klauso, kaip je szneka. Ale jisai sako: 'Vajauni karalei, kad jisai iszgėlbė, logül ženklus parodo." O ponai sako: Kokius ženklus ims no smaku?' Tai jis įsiėmė (us iPžuviiis ir isztėso per stalą, sako : 'Koksai ženklas no >maku 1 Kas jo gelbėjo , tai tas ženklus turi , o kas negėlbė, ne ženklu neturi. Žiūrėkit, kokį žėnklą gali no smako imte/ Tai pamatė visi karälei, käd tai laisybė, kad tai jis atgynė no smaku. Paszaukė U kurmoną, katras büvo pasirengęs sü karaliünaiU'ne in szliubą važiui, pasakė: 'Traukis szalin nö jos: atėjo mylimasai, katras nog smėrtPs iszgėlbėjo.' O täs isz tos sermätos porsiszovė an dvaro iszojęs. 6 tas karaliunailis važėvo apsiszliubavöt, ir tam paezėni krėsle sėdo sii karalium ir tam paezėm stale gėrė ir valgė. •Tai dabar tu mano ėsi žentas ir turi mano dukterį sau už prysėgą. Tė tau piisę mano majontko ir gvvėnk tėp kai äsz.'