Apė durnių ir jö pretelį vilką

Käd büvo karälius, turėjo tris sūnus, ir turėjo obelį: sidabro obelis, äukso läpai, deimanto olmlei. Atlėkė sakalas kas näkt isz kitos karalystės ir pavogė tris öbülius. Venas sunūs ejo dabot, užmigo: atlėkė sakalas ir nuneszė tris öbülius. Antrą naklį antras

IJ Dreisilbig gesprochen. 1] Seil. nike. S) D. i. apsiavė.

Digitized by Google

sunūs tlabol ėjo: leip ir las užmigo. 6 las tr1V7.es büvo dūmas. Jis pniszėsi, kad leistu jį dabot. Ane brölei sako: 'Mes kytri neiszdahöjom, 0 tū durnas labiau neiszdabosi.' Ale jis praszė per nevalę, ir leido jį Irėrzo naktį dabot. Jis pėr naktį niekojo, prėsz dėną atsikeli-, inlipo \n obelį, pamatė szvėsą didelę. Atlėkė sakalas, užsitūpė, du nuskynė obtilius, ir pagavo jį Uis durnius. Präszosi Uis sakalas, kad jį paleistu, sako: 'įsitrauk phįksną isz manė ir palėisk manė.' Jis paklausė, parneszė phįksną, brölem parodė, sako: 'Atbėgo sakalas, negalėjau pagaute*: lik phįksną iszplėsziau, ö jis nubėgo/ Praszė brölei pas tėvą, kad leistu jeszköl kokioj karalystė, ir Uis durnas draugė praszosi. Sako brolei : 'Tu durnas, kür tu rosi "f O tas karalius iszlėido jus visus tris. Iszjojo jin kryszkelės, inkiszo po karūnėlę molvną kožnas ui savo kėlio ir sznekėjo : 'Kaip sugrįszim an Uis kryszkelės, katro bus raudona kartina, Uis busim negy vas.' Ir visi trys savo keliii jojo.

Jojo Uis durnas in pevą, paleido arklį. Atėjo vilkas, praszė pas jį, kad alidulu Uį arklį dėl jo. Jisai sako: 'Neturėsiu, ku leip toli keliaut.' Vilkas klausė: 'Kur keliauji f Papasakoję Uis durnius, ir sako vilkas: 'Asz lavė nunėsziu. tu sü arkliu nerasi.' Atidavė arklį, suėdė v ilkas. Paskui užsisėdo an vilko, jojo jeszkot sakalo. Atjojo pas karaliaus dvarą, tas vilkas sako: 'Aik, rasi daug paukszeziu : neimk nė veną , nė gražiausę , tik sakalą ; ir neimk jo kletką.' 6 Uis sakalas pniszo, kad imtu klėtka, drauge, sako: «Tu man neturi lokė grąžę kletką.' Paėmė ir kletką. Neszė pėr duris, suskambėjo. Iszginlo karaliunaitis, atbėgo ir pagavo. Atėmė sakalą, sako: 4Kad lu toks ky tras, aik in kllą karalystę, rasi gražų arklį, pavök man, atidusiu tau sakalą.' Tai jis nuėjo pas vilką ir vėrke, kad atėmė sakalą. Vilkas sako : 'Asz lau sakiau -Neimk kletką >; kad neklausysi mane, visur tau leip bus.' l'žsisėdo an vilko, nuncszė in anlrą karalystę. Ir liko vilkas iii bromo, sako: 'Aik paimk arklį, kamanas nerūszok.' Nuėjo, paėmė arklį. Pniszo arklys, kad imlu kamanas, sako: '.Neturi tokiu gražiu kamanų.' Paėmė ir kamanas. Kjo \ht duris, suskambėjo. Atbėgo karaliunaitis, pagavo, atėmė arklį, sako: 'Kad tii toks kytras, nueik, už mariu v ra laku graži pana. (»avok man, atneszk, atidusiu arklį.' Nuėjo pas vilką ir verkė. Sako vilkas: 'Kad buitim kytras, turėtum sakalą ir arklį, dabar nėko neturi, ha rozf km lave nėsziu; kad neklausysi manė, mi Uife pamesiu.'

LMmUcIm LMM ur, J Mir. he. | »į

Digitized by Google

Užsisėdo an vilko. Atjojo pas mari-s. Tė büvo tokios marios, kūr nčkas negalėjo isz kito szono atplaukto. Tas vilkas sako: Tapiauk mane: isz mane viso pasidarys Hilas, isz krūvio irklas, isz viduriu trys suknios ir tnfs ftšdai ir trys pöros czevcryku. Nuplauksi prcsz karaliaus langą, iszkėlk , laikyk gražiausę sūknę, kad matytu, kad küpczius isz svetimös szale's alejo.' Papidvė tas dūmas vilką, perplaukė. Iszkelęs sūknę gražiausę rodo. Pamatė karaliunaitė, sako karaliui: 'Isz svetimös szales küpczius tiiri lal»ai gražiu suknių, asz aisiu venu nusipirkt. Sako karalius: 'Leisk stogą.' Nusiuntė sliigą. O jis davė nė gražiausi sūkne , 6 aną iszkelęs presz langą rodo. Sako karaliiinailė : 'Nė gražės atnesza , äsx aisiu pati/ Ir leido karalius jį pirkt. Nuėjo, atsistojo in lulu. apsivilko sūkne ir ezeverykūs ir paėmė žė'dą am pirszlo. Dabar jis pasyrė in savo puse, nusivežė la, paną. Tas vilkas atgyjo vel. nėszė jį ir li[ paną pas l.į karaliūnailį. Atėjo pas bromą, vilkas sako: 'Dabar asz pasiverstu in ta, grąžę paną, 6 Iii manė vesk. Atidus tau arklį, ir praszyk briczką, tai tu turėsi sü pana važiui. Ir sakyk, kad mane veną im pakajelį uždarytu ir neko nedulu valgyt, tik isz ryto atnėsztu sklėnyczę arbatos.' Nuvedė tas durnius U\ paną pas karaliūnailį ir pasakė jėm teip viską, kaip sznekejo vilkas. Atidavė jėm arklį ir briczką, džiaugėsi, kad jis turi grąžę paną. Tas durnius iszvažėvo už bromo, pasisodino U paną ir važiuje namö. An rytojaus niineszė sluga arbatos, žiūri, k»d tūpi vilkas pakäjui. Bėgo rėgdama, sako: 'Papiovė vilkas paną" Tas vilkas iszbėgo paskui jė pėr duris ir pavyjo U\ durną važitijenl sü pana. Sako : 'Dabar asz pasivėrsiu in U grižų arklį. Vesk manė, atidus tau sakalą, ir pasakyk, tegul manė nestato sū senais arkleis, lik 8Ü Iii mėtu kumeliukais; anksti rylą atnėsztu biskį szeno/ Nuvedė, tas durnius U\ arklį pas karaliūnaitį , ir jis jem atidavė sakalą. An rytojaus alneszė szeno funuonas, žiuri. >isi kumeliukai papiauti, ir vilkas tūpi. Iszbėgo regdamas: 'Papiovė vilkas gražų arklį ir kumeliukus!' O Uis vilkas iszbegęs pavyjo t;'l durną važiiijent. Sako: 'Dabar asz tave bagötu paslacziau : turi grąžę paną, gražų arklį ir gražų sakalą. Atvažidsi an kryszkelės ir rasi pas karūnėlės sėdint dū ubagus, nedtik pats almužną, tegul pana paduda, ė tū nesirodyk/

Jis atvažėvo ir žiūri, käd jė brölei. Jėm szkadä, jis iszlipo, U'nam davė almužniis ir važėvo namo, sako: 'Jūs neko neradot.

Digitized by Google

o .im daüg turiu.' Ö te brölei susisznekėjo jį užmuszt. li/muszė, pakiszo pö laužu: pasidarė karūna raudona. Paskui je sü lai panä parvaževo namö, pasakė karaliui: 'Iszlėidai lĄ durnių, dabar nėra gyvo, jö karūna raudona. 0 mės parncszėm ir sakalą ir paną ir arklį/

£mė važevo kunigaikszlis , iszgirdo, dejiije po laužu. Atėjo, isztraukė jį ir iszgvdė, |>alėido namö. Pamatė te brölei, kad toj karūna jau vėl mėlyna. Nusigando, sako : 'Mės jį negerai ūžmuszėm, jau jis atgyjo.' Ir parėjo jisai, pasakė karaliui, kad viskas jo, ö jė neko neturėjo. Tada ėmė karalius paszaukė sonatas (widarvl dekretą jein , tada ėmė jus suszaudė. O las durnius pasiliko gvvėnl \r sü savo paezė gyveno labai grąžei.