Velnias ir karalius

Biivo toks tinginys. Tingėjo, vaikszcziojo palliarem. Ėjo presz vandenį, susitiko kitą. Paskui klausė pas jį: 'Ar nematei akmeno plaūkent?' Sako 'Macziaū, da Ir girnos sėdi, ir girnos plaka.' 'Nū, tai', sako, 'gerai: busim müdu tavörszczei.' Paskui sako 'Aisim müdu in vena. karalystę, äsz tė kų pamėlusiu, 6 tu paskui ateisi, tai tu jaii žinosi, k.į sakyt.' Paskiii jis nuėjo pas karalių. Pamelavo karaliui, pniszo pas karalių, kad jėm dulu vyuo ') gort. Karalius sako, kad Neturiu; sako: 'Pas mum i neužaugo javai, neturim nė alaus neko nė vyno.' Paskui jisai sako. kad jis matė kitoj karalystė, kad užaugo avižos, kad no veno sziaudo padam dvylika bäczku alaus. Paskui je aina isz gincziu. Sako karalius: 'Asz dedu tris szimliis riibliu, kad uė taisybė.' Sako: 'Ir asz dedü tris siimtus rubliu, kad taisybė.' Dėjo abudu po tris szimtus. Sako karalius: 'Siųsiu lekajų pažiūrėt, är taisybė.' Joje lekajus ir susitiko kitą. Sako: 'Isz kür, žmogau?' Paskiii jau jis tropino pasakyt: 'Isz tė palės kraszto.' Sako: 'Ar nežinai, kaip gerai užaugo avižos? Kė'k gali padaryt no veno sziaudo alaus?' Sako: 'Nežinau , nebuvau prėtam, kai alų darė. Tik macziaū, kai kirto avižas: trys vyrai- sü kirveis tris dėuas sukirto.' Paskui davė lekajus dėszimts rubliu tam žmogui, kad jis pasvėczytu pas karalių. Paskui parjojo. Klause karalius: 'Ar taisybė?' Sako: 'Taisybė,

I) D. i. 'Branntwein , wie auch sonst öfters. Vgl. russ. viuo 'Hein' *nd 'Branntwein .

Digitized by Google

molas k.ir.ili.iu ; dä ir žmogų isz lo kräszto parvedžiau.' Davė jem karalius (ris sziinliis rn 1 »1 iu .

Aina jedu säu. Paskui sako: 'Aisiu da päs venu karalių, fwitiioliisiii, daugiau gausiu.1 Paskui sako: 'Tu \ėl žinosi, ka^ pasakyt. Tik n** ilgai truk, ateik.1 Nuėjo pas karalių, prasto pas karalių kopūstu. Sako: 'Neturim, szįmet neužaugo kopūstai.1 Sako: 'Molas karaliau, užaugo päs veną karalių, kad turėjo dvyliki slaunycziu no \ėnos galvos.' Sako: 'No taisybė' Sako: 'Molas karaliau, dedu asz szeszis szimtüs, kad taisybė.1 Sako: 'Ir asz dodu.T Siuntė karalius lekajų pažiūrėt, ar taisybė. Jojo lekajus. sutiko kitą. Sako: 'Isz kur, žmogau!1 Sako: 'Isz to kräszto.1 Taškui klauso lokajus : 'Kaip gerai užaugo kopusiai? Kok gali nė venos galvos padaryt slaunyeziu? 'Nežinau', sako, 'nebuvau protam. Tik maeziau, kaczenę dvylika arkliu vėžė in marės skandy t. kad jis pasmirstu, Imtu didelė pasėlrė ant žmonių.' Taškui sako: 'Te tau deszimls rubliu . kad man patrumpinai keli;. Pasakyk ir pas karalių.' 'Top.' Parjojo lokajus. Klause Ar taisybė? Sako: Taisybė. molas karaliau : da szlai ir žmogus isz to kräszto.' Atidavė jom szeszis szimtus rubliu. Turi jisai dvylika1,. Paskui sako: 'Aisim toliau/

Nuėjo päs kitą, klausė: 'Ar nematė karalius d) VU f Sako: 'Nemaeziau.' Sako: 'Melas karaliau, kad an veno mesto atlėkė DBttklfttis, Užtūpė an mėšlo, isz dangaus žvaigždes lese.' Sako 'No taisybė.1 Sako: 'Taisybė: äsz galiu ait isz dideliu gineziu, kad laisvbė, asz dedu dvvlika szimtu.1 Karalius sako: 'Ir asz dedu.' Siuntė lekajų pažiūrėt. Joje lokajus. suliko žmogių klausė: •Isz kur tu f Pas.ikė : 'Isz mesto.' Sakė 'Ar taisybė, kad pauksztis didelė buvo? Sako 'Nemaeziau pauksztes. Tik maeziau. kiauszmį dvylika vyru su bumais stūmė in skiepą.' Paskui da\ė jem deszimts rubliu, sako 'Pasakyk pas karalių.1 Sugn/o lokajus. S.»ko 'Ar taisybė?' 'Taisybė, melas karaliau. Da szlai ir žiih»- gus isz to kräszto.' Atidavė jem dvylika szimtu karalius.

Iszėjo jodu, pasidalino pinigus. Paskui nedada\ė Iriju skaliku melagis anam. Paskui jodu apsiženyjo abudu. Sako dabar: 'Ateik nedėlioj atidusiu tris skatikus.' Paskui jis nenori jem alidut trijų skaliku. Pasirėdė ir atsigulė , lėpė pasaky t paezei , kad numirė.

I Itelmrhr devym».

Digitized by Google

Pasitrynė pali akis sü cibuliu ir verkė. Ateina trijų skatiku. S;iko: 'Ar jau numirė?' 'Numirė.' Sako. Už tris skalikus nor tris roziis sü kaezėrga per pilvą müsziu.' Kai paėmė kaezėrga;, atsikėlė no lentos. Paskui sako: 'Ar gyvasf 'Gyvas.' 'Alidük tris skalikus.' Säko: 'Neluriii, ateik nedėlioj, dusių.' Ėmė netiri inj in lindo in bulvių ') dube. Paskui atėjo trijū skaliku, sako : 'Ai, kür vyras?' 'Numirė.' Säko: 'Kür pakavöjei?' Säko.. kln bulvių *) dubę.' 'Alsiu ūž tris skatikus pasimelst.' Alėjęs an dubes kasa sziaudus ir baube kai bulius. Paskui tas dübe sako : 'Szu 2) , bėslije.' 'Ar t ii ezė, brolau?' 'Äsz.' 'Atiduk Iris skatikus.' Säko 'Neturiu, ateik nedėlioj, alidusiu.' Nedėlioj nuėjo in koplyrzę, inlindo in grabą ir güli. Atėjo anas prasz\t trijū skatiku. Paskui vaikszczioje po koplycze, pamalė, ateina dvylika razbainįku, alsineszė pinigu. Jū biivo dvylika, pripylė krūvas pinigu trylika. Tasai, kür buvo alejęs Irijū skaliku, nelüri, kür pasidėt. Nusivilko niigas, atsistojo palei sena. Pasküi nežino, kaip pasidalįt pinigus, säko: 'Katras szilai mükai, kür ezė slövi, nukirs gahą, lai lutu lėks ta trylikta krūva.' Pasiėmė kirvį, ejo kirst. Paskui tas, kur grabe gulėjo, atsilt'pė, säko: 'Pleszkilės, visos miikos, no senu. ir negyvi, kelkitės, bus nuimi gana/3) Te dü ėmė baldolis. 6 jS mislyjo, ką daūg, iszbego in girę. Pasiėmė pasidalino ledu pinigus. Paskui albėgo venas no Iii razbainįku pažiūrėt, är daug ju yrä. Inkiszo per langą galva. Ėmė anas nutraukė kepure, sako 'Tė tau kepurę ūž tris skaliküs.' Nubėgo razbainįkas pas antis, säko: 'Bėkim tolimi ! Mės dalinom krūvom, ö je pö tris skatikus : neteko vi'näm trijū skaliku, tai da mäno kepūrę nutraukė ir atidavė.' Je pa.sküi nubėgo, ö te dü parsineszė visüs pinigus.