Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Buvo senas dedas. Sü vyžoms ėjo per girę. užklius o snukis už kelmo, ir parpulė. Atsigrįžęs davė tam kelmeliui su lazda. Tai tas kelmelis praszneko: 'Käm tü mane muszi?1 'Äsz nevalgęs jau trėrze dena, palikau vaikus nevalgiusius, ir da tü mane parmetė i." 'Aik szė, äsz täu dusių pinigū.' Parėjo namo dėdelis sü pinigais,
i) Ist bulvių su schreibent S. Zur Gramm. S t*.
t Vgl. den Scheuch™ f mhd. scliil schu ! , («'rimrn. Gramm. J, 509 f.
3) D. h. WOl: 'in» werden genug zu fressen haheri.
Digitized by Google
nusipirko sriu dtfnos. Paskui pati viiro pas ta; kelmelį vėl atgal: 'Praszyk, kad asz huno pone, ö mano vaikai pon.iiczei.' ' Aik namo, liūs tavo pat) pono, o tävo vaikai ponaiezei.' Jau dabar gerai gyvena. 'Aik, p rasi y k pas IĄ kelmelį, kad asz būcze karalenė, 6 tti karalius, ö mano vaikai karaliukai/ 'Jaü dabar gerai gyvenam.' Dabar siimczo atgal pati didėlį: 'Aik pas kelmelį prasz\k, kad asz blieze dėvėnė, ö tu devas, o mano vaikai deAūkaiV Tas kelmelis atsakė : *Tii buk szu, 6 tavo pati kale, ö tavo vaikai szuniukai !'
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Litauische Volkslieder und Märchen · lietuviški pasakojimai, 1882, Nr. 42
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
