Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Seniau viena kart šiteip atsitika: važiava iš turgaus du braliai ir pamate degunt pinigus. Tuoj! išlipė abu iš vežima ir jeme kast. Viškai negiliai pakasėji ir užkasė katilų vienų raudanųjų. Kas čia darit? Raikia pas'dalyt'! Čia jiem besitarekuojunt, užvažiava pariu arklių ažkinkytas vežylnas ir pažina abu braliai, kad tai važiava jų parapijas kūnįgas, katras pamatįs jos sustajusios, klausė: — ,„kų če jūs dirbat?" Šitie atsakė, kad iškasį pinįgus ir dabar narių pas'dalit. Kunigas jiem tarė: — „kų jus čia naktij darbuostes, da potam dalydamies apsiriksta patumasij': pilkit „šę Man kala maškan pinigus, e ritaj' ataista un manį, aš jūm ir padalįsiu....". Braliai paklause ir supilį pinigus pasi: skyrė — kunįgas Rau nuvažiava, e anis nama" parvažia
va. Unt ritajaus nuveja abu braliai un kunigų ir praša padalyt' pinįgus. Kunigas nus'dyvijįs klausia, kakių pinįgų anis narį. Šitie maka, kad vakar vakara, kur kas6 takiaj' ir takiaj' vietaj' ir kunįgui padavė parsivežt.... Kunigas tarė: — „,Vaikeliai! aš vakar niekur iš namų nebuvau ir kajas iškelįs!" Braliams netikiunt, kunigas sušaukė visus sava namiškius ir klau- 86: ,,aT buvau kur išvažiavįs vakart" Visi namiškiai ir susiedai patvirtina, kad kunįgas niekur nebuva išvažiavis, bet ištisų dienų išbuva namie. Čia braliai suprata, kad tai velnias apeivertįs kunįgu išviliaja iš jų iškastus pinįgus. (Barbara Sirvydaičia iš Dauliunų).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, Nr. 128
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
