BŪTYBĖ · LIETUVIŲ SAKMĖS
Velnias
KLAUSIMAS · ATSAKYMAS IŠ ŠALTINIŲ
Kas yra velnias lietuvių sakmėse?
Velniai, pamatę atbėgant pasiutusį smaką, visi sulindo iš baimės kur tik katras įmanė, net pats Lipicierius iš baimės smaloj' nuskendo. Smakas, nubėgęs į peklą randa visą tuščę; bebegiodams po peklą, užtiko vieną šlubą velniuką bekišantį galvą į smalą, mat pasikavot uuo tokios baisybės norėjo, bet nespėjo. Tad smakas su dideliu nusižeminimu prašo to velniuko: —,,Broliuk", aš n6 tau, ne kitiems velniams nieko nedarysiu, aš atėjau pas jus gelbėtis: — matai, koke sunkenybė man prie subinės prilipus; susimildami, rasi, galesit nuimt. " Tada šlubasis velniuks sušauk6 viaus kitus velnius ir tie, pam
Atsakymas sudarytas tik iš žemiau nurodytų citatų.
Velniai, pamatę atbėgant pasiutusį smaką, visi sulindo iš baimės kur tik katras įmanė, net pats Lipicierius iš baimės smaloj' nuskendo.
Smakas, nubėgęs į peklą randa visą tuščę; bebegiodams po peklą, užtiko vieną šlubą velniuką bekišantį galvą į smalą, mat pasikavot uuo tokios baisybės norėjo, bet nespėjo.
Tad smakas su dideliu nusižeminimu prašo to velniuko: —,,Broliuk", aš n6 tau, ne kitiems velniams nieko nedarysiu, aš atėjau pas jus gelbėtis: — matai, koke sunkenybė man prie subi…
" Tada šlubasis velniuks sušauk6 viaus kitus velnius ir tie, pamatę tokioj' nelaimėj' smaką, dideliai nuliudo: nieko nišpuolė daryt tam kelmui, kaip tik nudegyt, bet tas kelmas šla…
Ką sakmės pasakoja
Kiekviena eilutė — citata iš archyvo teksto; spausk ant pavadinimo, kad atvertum pasakojimą.
Velniai, pamatę atbėgant pasiutusį smaką, visi sulindo iš baimės kur tik katras įmanė, net pats Lipicierius iš baimės smaloj' nuskendo.
Smakas, nubėgęs į peklą randa visą tuščę; bebegiodams po peklą, užtiko vieną šlubą velniuką bekišantį galvą į smalą, mat pasikavot uuo tokios baisybės norėjo, bet nespėjo.
Tad smakas su dideliu nusižeminimu prašo to velniuko: —,,Broliuk", aš n6 tau, ne kitiems velniams nieko nedarysiu, aš atėjau pas jus gelbėtis: — matai, koke sunkenybė man prie subinės prilipus; susimildami, rasi, galesit nuimt.
" Tada šlubasis velniuks sušauk6 viaus kitus velnius ir tie, pamatę tokioj' nelaimėj' smaką, dideliai nuliudo: nieko nišpuolė daryt tam kelmui, kaip tik nudegyt, bet tas kelmas šlapias, žalias — nedega.
Tada velniai nešė iš visos peklos visokius pekliškus skystimus, kuriuos liejo ant smako kelmo.
Dievas, būdavo, sutveria gerą gyvulį: „arklį, karvę, šunį, o velnias — vis blogą: vilką, lokį, levą.
Kai kur žmonės vadina ožką velnio gyvuliu.
Todel ir raganium tapo, todel ir piktajam parsidavė, nes velnias pažadėjo jam atiduoti visą pasaulį, jei tik ištikimai jam tarnaus ir žmones vargins.
Nusigando visi karaliai, kur kuris galėdamas paspruko, išsislapstė, ir liko visam pasauly tik jis vienas, kaip kad velnias įam buvo žadėjęs.
Jis ty ne pač acirado, bet buvo velnių supiltas.
Tai paskucinis akmuoi, kurį velnias nešė, kad pagynėč namus stacycia.
Tuos dzidziausius namus irgi velniai statė.
Jis tiap mokėjo čėravoč, kad ne jis velnių, bet jo velniai bijojo ir darbujo jam kap prasci bernai — ir arė, ir akėjo ir darė visa, kų jis cik liepė.
Jis tai velniam ir liepe supilcia dzidelį kalnų, o an to kalno pastacyč tokius dzidelius namus, kokių visam sviety niekur kitur nebuvo.
Ir velniai ciek jo ty prinešė, kad užkrovė visus namus ik lubų.
LIž tai tas čėrounykas davė tam žmogu gražausius namus, brangiausius rūbus, valgyč ir gercia, ko cik jis norėjo: Nor tai buvo dzidelis griekas ir užrašyc jam savo dūšių buvo vis ciek, kap velniu ją parducė, visgi radosi labai doug žmonių, kuriei suciko tai da:vcia, ir miestas vis augo ir augo, koi nepasidarė visų miestų dzidziausias.
Eja par miško berniokas, susitika velni.
Velnis paklausė, kur eina.
- Velnis saka: „Aš tau duosi darba“.
Už metų velnias klausia, ar niekam nedavė pinigų.
Velnis sako: „gerai!
Grįžta iš šliūba, susitinka sava gaspadorį (velnį), pas kurį tarnavo metus.
Velnis saka: „sveikas švogeri!
Visa papasakojo atvirai mergelė, nes tokie nuoširdūs buvo jauno medinčiaus žodžiai, tiek užuojautos reiškė jo lipšnus jaunas balsas, tiek švelniai kalbėjo, taip meiliai į ją žiūrėjo, jog tuojau mergelės širdį pagavo.
Jo švelnusis balsas nuolat ir nuolat skambėjo jos ausyse.
Jaunas medinčius švelniai mergelę apkabino, balnelin pasodino — ir nujojo abu girių gelmėsna.
Juk kur stovi kryžius, ten negali laikytis velnias.
Velniai, pamatę kalvį ateinat, tuojau duris užsirakino: mat, jie tai buvo tie ponaičiai, kurių jis tiek prikankino.
Velnias viens panorėjo pažiūrėti kalvio.
Velnias kad šoks, kad šoks, ir išlupo duris.
Visi velniai išsigando ir išlakstė po-svietą.
Dievas tada pasiėmė kalvį į dangų, o velnius vėl į peklą suvarė.
" Pamet6 velnias karaliuną ir nukuduliavo atgal in peklą, o tas karaliunas sugryžo atgal pas tėvą ir daugiau jau n6 in rankas neėmė smuikos.
' Tas sunus pakėlė, o tas velnias pajūmė tą kūną pakret6 — kaulai su pinįgais išbiro.
ar tu velnias esi?
Sudėjęs du pirštu kryževai ir rodydamas priešais tupintį suriko: ,, Nu, jeigu velnias ėčsi, žiurčk!
Tas kareivis pateko in peklą; jis 6m6 šaudyt pekloj velnius, tie velniai bėgo pas Dievą skųstis, kad atimtu tą kareivį iš peklos.
Dievas neturi kur jį padetie — pekloj nelaiko velniai, o in dangų ir netinka — tai Dievas tą kareivį nusiuntė vėl an svieto — jis da ir dabar gyvena an svieto jau daug šimtų metų.
O tos galvos, kur gulėjo, tai — tie gyvuliai, o tie žmogžudžiai su velniais gyveno.
sėdo už stalo, geria, valgo: ,,ale, sako, kas iš visko, kad pas jūs velniai yra po pečium.
Sakmės su velnias
- Apė mėsininko sunų, Žmogžudžius ir smaką
- Dievas ir Liucipierius
- Raganius Šarūnas
- Velnių supiltas kalnas
- Velnio vestuvės
- Medinčius ir mergelė
- Užkeikta Vinkšninės piliakalnis
- Kaip kalvis dangun pateko.
- Apė šikšnotsparnius ir avių galvas
- Kaip vienas karaliunas muzikantavo
- Apė žmogų, kurs mirdams aukso prisirijo
- Apė žydo baimę
- Apė vieną kareivį ir giltinę
- Apė jaunikį žmogžudį ir drasią mergą
- Kaip vienas ukiniko sunus ėjo bėdos jėškot
- Apė vieną klieriką, kurs peklon ėjo
- Apė Joną ir Onutę ir Žmogžudžius
- Apie kalvio sunų
- Buras Rytų-žemės
- Rustabedaks (Rustabadaks) ir Rustybė
- Ape virkščę-kibirkščę
- Apie du braliu, katrie iškasė pinjgns
- Apie vienų gerų senelį
- Apė girios sargo sunų, kunigą ir poną Reimoną
- Apė prusų jaunikius
- Brolio paieška
- Apė karaliaus sunų
- Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
- Apė žvirblį
- Apė barzdotą kuodelį
- Apė šiaučių, ukininko dukterį ir jų veikalus
- Apie vienų senelį, katras niekadas n'eja bažnyčian
- Apie vienų bernaitį, katras saugaja papartį pražistunt
- Apė Jono meškaausio atsitikimus
- Apė vieną jenarolą, kurs tris moteris turėjo
- Apė vieną bostrą, kurs karalium tapo
- Apė vieną karalių, kurs su savo galijotais viešėjo pas kitą karalių
- Apė vieną ukiniko sunų, kaip jis savo dalią atrado
- Apė vieną medinčių, kitų perkunas padarė karaliaus entu
- Kaip galima pasikart
- Apė vieną tinginį ir jo atsitikimus pragare
- Apė berno septynių metų algą
- Apė vieną berną ir jo algą
- Apė biedną žmogų, kurs savo sunų negimusį velniui pardavė
- Apie durnių ir teliaka skurelį
- Apė du brolius, bagotą ir biedną
- Velnias ir vilkas
- Velnias ir vilkas
- Velnias ir vilkas
- Apie miška sargų ir ja tris sunus
- Kaip gudrus bernas nuo gaspadinės junkinį atpratina
- Kaip Markų Kristus apdavanaja
- Kaip viena Žmagaus vaikas, užaugįis palika pana žintu
- Apie nykštuką
- Apei laimingą šaulį
- Apė karaliunaitį, kurs pas šėtoną služyjo ir karalių išgelbėjo iš peklos
- Kaip mėnesis žvaigždei klonojos
- Apie burą, kurs labai didis šelmis buva
- Dievas ir velnias kaime
- Velniai krepšyje
- Kalvis ir velnias
- Giltinė ir vaikas
- Dievas ir grytelninkas
- Kalvis ir Dievas
- Kalvis ir velnias
- Velniai su bobom
- Velnias ir moteris
- Dievas pavirto ožką
- Ūkininkas tampa ožiu
- Velnias ir ožys
- Velnias ir Šv Marija
- Velnias praranda gyvulius
- Velnio galvijai Dievo darže
- Ežys ir Dievas
- Neturtingo brolio kelionė
- Velnias tampa arkliu
- Velnias ant arklo
- Kregždė ir velnio melas
- Žaltys ir uodas
- Velnias ir varlės
- Velnias ir rupūzė
- Dievas ir velnias sausumoje
- Apė Aleną ir jos močeką-raganą
- Apė bedna, žmogų, kurs savo sūnų negimusį velniui pardavė
- Velnias ir vaikinas
- Maskolius ir velniai
- Kodėl kregždės uodega iškąstu viduriu?
- Apė netikusį vaiką, kurį velnias mokino
- Apė velnių, žmogų ir jo sunų
- Apė velnią, kurs ant arklių jodė
- Apė vieną velnią ir meškas
- Apė velnią ir žmogaus skurą
- Apė Žmogų, kurs velnius prigavo
- Apė gudrų žmogų ir velnią
- Apė berną, kurs su velnio pašalpa gerai apsivedė
- Apė vieną pavargėlį ir velnią Dulių
- Apė bobą su velniu
- Kaip velnias žmogui kumelę paskolino
- Apė vieną poną, jo tarną ir velnią
- Apė vieną vaikiną ir velnią
- Apė velnią ir Apolioniją
- Apė priešgynę Žmogaus pačią ir velnią
- Apė seną kareivį, Dievą ir velnią
- Kaip laumės gyvulius ir žmones slogina
- Apė vieną „pakutavojančią" dušią
- Apė aitvarą
- Aple muzikantų, katrų velnias sumde unt veselijų pagrat
- Apė girios sargą, perkuną ir velnią
- Apė perkuną ir velnią
- Apė žuviniko sunų, katrą velnias nunešė
- Žmogus an reikalo ir velnias
- Apė vieną ukinįką ir aitvarą
- Apė velniui pažadėtą sunų
- Apė turtingą ukinįką, kurio skuron buvo velnias inlindęs
- Apė vieną virvinįką ir velnią
- Apė bičiuliavimą su velniu
- Apė vieną žmogų, kurį velnias padarė karaliaus žentu
- Apė vieną moteriškę, kurią velnias in kumelę pavertė
- Apė anuolo ir velnio bernystą
- Apė vieną berną, senuką, ir velnius