Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Anuo metu, kai dar velniai su žmonėmis draugavo ir ripkomis mušė, sumainė moteris su velniu savo puodus. Bet puodas, kurį gavo moteris iš velnio, niekaip neužvirdavo. Tuomet moteris nuėjo atsiimti iš velnio savo puodo, bet šis nesutiko, ir jie pradėjo smarkiai ginčytis. Tuo metu ėjo Dievas su palydovais ir, išgirdęs didelį triukšmą, liepė vienam palydovui eiti jų nuraminti. Po kiek laiko palydovas, triukšmą nuraminęs, sugrįžo atgal.
— Kodel taip greitai nuraminai? — klausia jį Dievas.
—- Aš jiems galvas nukirtau, — atsakė palydovas.
— Bėk greitai ir uždėk atgal! — smarkiai sušuko Dievas.
Palydovas nubėgo ir, nepastebėjęs, velnio galvą uždėjo moteriai, o moteries — velniui.
Todel dabar moterys ir dengia galvas skepetomis. (Užrašė A. Butkus, pasakė V. Žemaitis, Kalnaberžės km., Surviliškio vl.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 337
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
