Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą syk pamatė viens ukinįkas, kad ap6 jo trobas vaikščioja juodas katinas, nepažįstamas. Nepoilgam, iš ryto ukinįkas rasdavo jau arklius sušilusius tvarte, apė rindą mėšlas sumintas ir pradėjo nubružįt arkliam prišakius, kur jojikas, sėdė' ir ką paduoda naktin estie, tai viskas stovi — tada jis jau savo ar klių jau pradė' nepavarytie. Jis pradėjo klausinėt, ką jis galėtu padaryt, kad tas velnias pranyktų iš jo "tvartų. Tada jam davė rodą, kad užšaut pelėdą ir pakabįitie tvarte. Jis, kaip tik nušovęs, pakabino, pamatė tą patį katiną jau ainant iš jo trobų ir no to syk jau paliovė jodęs an jo gyvulių. (No Viganaucko iš Ožkabalių).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 73
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


