Apė velnią ir žmogaus skurą

Buvo du broliu, viens bieduas, o antras labai bagotas: jis savo tą lobį surinko su pagelba velnio. Ale jau jis mato, kad jau netoli galas gyvenimo, sako jis savo tam broliui: ,,jau man vis ne kas bus po mirties; ar tu negalėsi kiek man pagelbėtė o jai tu man kiek pagelbėsi, tai aš tau savo pinigus atiduosu. Tu nuveik pas kalvį, pasidaryk naują peilį insikalk in ilgą lazdą; kaip aš numirsu, manę pakavos, tai tu nuveik an mano kapo, su tuom peiliu apsirežk didelį ratą ir sedek." Kaip jau tas bagočius numire, jau jį pakavojo, šits biednasis nuvėjo an kapo, su tuom peiliu apsir6ž6 ratą ir sėdi tam rato. Naktij atėjo velniai, atkasė kapą, atsidarė grabą, kaulus iškrėtė, skurą — pliaukšt an kranto, o tas žmogus su tuom peiliu ta skurą persitraukė in savo tą ratą ir s6di. Tie velniai jį gazdino visaip, o jis vis sėdi ir tyli. Gazdino-gazdino iki gaidžių, gaidys užgiedojo, tie velniai prapuolė, o jis tą skurą inmets in grabą ir už kas6, o parėjęs namon pajėmė tuos jo pinįgus. Velnias norėjo jo skurą apsitempęs ait žmonių gazdyt, o kaip tą skurą nog jų pavogė tai jau j6 an kuno jo valios neturėjo, — (Nog Onos Paliuliutės,iš Ožkabalių.)