Apė vieną tinginį ir jo atsitikimus pragare

Buvo toks viras; jis sykį nuvėjo in giri4 malkaut, žiuri, kad ateina meška; jis tos meškos išsigandęs inlindo in krumą, o ta meška atėjo pas tą krumą ir atsigulė. Ale jis tam krume budams užmigo, o kad pabudo, žiuri — šale jo guli merga iš tos meškos — tai ką jėdu darysi em6ė ir apsiženijo. Sulaukė jėdu sunų, tas sunus kaip paaugo, tai, budavo, guli ir guli an pečiaus. Ale toji mama sako: „tėvai, kas bus, kad tavo sunus guli ir guli an pečiaus — o tas sunus buvo labai drutas. Sako tėvas: „guli ir guli, nors nuvažuotum in girią parvežti malkų,'? o tas sunus sako: ,,na, tai jūs man sakykit." Tuo pasikinksė arklius, nuvažeu' in girią, prisikirto mėdžių, prisikrovė gerai — arkliai tie jo nepaveža! Jis nubūgo in girią, pasigau? porą meškų, atsivedė, arklius paleido, meškas pasikink6 ir parpyškėjo. An kiemo sustojo, atėjo in stubą, sako: ,aikit iškinkyt," o tie, atėję pamatė, kad su meškom parvažeu', persigandę — in stubą, sa ko: ,, meškos vežime pakinkytos, " o jis sako: ,,„tai jus mau virai, kad jus mano arklių negalit iškinkyt!" Nuvėjąs iškinkė ir tvarte pašerė, sako: ,,da gal reiks kur rytoj važuotie," atėjąs ir vel guli an pečiaus. Toj motina sako in tėvą: ,,„matai, koks jis pajėgus, jis kada užpykęs tai mus visus užmus." Kitą dieną tevas sako: ,,važuok in pragarą, aš ten palikau du maišu miltų, tai tu juos man parvežk." — ,„Gerai, sako sunus, galėsu nuvažuot." Pasikinkė jis savo meškas, tai, kaip bemant, buvo pragare. Kaip tik atvažeu', tuo sako velniam: „atiduokit jūs man du maišų miltų, mano tėvas če paliko." — ,, K3 tu če šneki, koks če tėvas gali pas mus paliktie?" —, „Tai ką jus gerumu nenorit atiduotiet" Jis turėjo drauge tokią geležinę lazdą, tai kaip jis 6m6 duot tiem velniam, kaip 6m6 duot! Tuo tie velniai atidavė jam porą maišų miltų; jis tuos miltus parvežęs ir vel atsigulė an pečiaus. Tas tėvas pamatė, kad jis iš pragaro sugryžo — tai jau su juom būda! Kitą dieną sako tevas: ,,„važuok in pragarą, aš ten palikau tris bačkas: vieną su auksu, kitą su sidabru, trečią su deimantu." — ,„Na, tai ko tu vakar nesakei? aš buče viską an syk parvežęs, o dabar man antras žygis; ale, sako, ką gali daryt? nuvažuosu da sykį su velniais pasipeštie.' Pakinkė meškas ir tuo atsidurs pekloj; sako: „atiduokit mano tevo tris bačkas su pinįis." "Tie velniai sako: „žmogau, kokių tu če nori bačkų? kokias tu če padėjai?“ — „Taiką da nislijat ir neduotie?? Jis su taj savo lazda kaip 6m6 duot, kaip 6m6 duot, tie velniai kaukdami atnešė jam tais bačkas; jis susidėjęs tais bačkas ir išvaževo. Ale tie velniai jį — vytie! Atsivijo, tuo vieni meškas laiko, kiti rita bačkas; jau jis mato, kad blogai, tai kaip jis ėm6 su lazdele tiem velniam duotie, tai tie tuo atsidurė pragare, o jis parvežė tais bačkas. Aukso, sidabro bačkas atidavė t6vui, o deimanto bačką užsidėjo an pečių ir sako tevui: ,„likit sveiki, — aisu in svietą vandravot — Jau aš matau, kad če man negyvenimas," ir išėjo sau. Nuvėjo in tokią girią, pri6jo tokį dvarą — nieko, o nieko nėra; yra visokių daiktų, o žmogaus jokio nėra. Perbuvo per dieną, .vakare atsigul6 in lovą. Ale atėjo pas jį tokia pana, sako: ,,če užkeiktas dvaras, tai kad tu šiąnakt' če iškęstum, tai iškiltu tas dvaras ir aš buče balta,

ir mudu apsivedę galčtume če gyvętie." Toji pana prapuolė, o kaip tik gerai sutemė, su vėtrom, su muzikėm privažeu' tų velnių in tą dvarą, pradėjo visi šokįt tą paną, 0 tas su taj lazda atėjo pas juos, sako: „ar jau jus bjaurybės če? senei gavot jus no manęs — aš jum šiandien ir vel gerai duosu"? Atėmė nog jų tą paną, paaistat6 pas savę, o pats atsistojo an durių ir sako: „dabar jus laikysu iki gaidžių, o paskui ką duosu, tai duosu!" Tie velniai palauke, palaukė, jau mato, kad gero nebus, jau j6 vėl gaus lazdų, tai visi kaip rovė, išgrovę galą pakajaus ir daugiau nesugryžo in tą dvarą, o jėdu su taj pana apsived6 ir gyveno tame dvare. (Nog Sinkevičiaus iš Ožkabalių).