Kaip galima pasikart

Sako kitą syk susiginčijo du virai, ardami laukuos, kad, sako, netik stačias gali pasikart, ale ir klupščias galetum pasitemptie. Kits sako: ,,„ną bandyk." — „„Na, tai kad ner virvės." — „Imk virvę no ragų jaučio ir mėgįk." Tas tuo atsinešė žirgį, inkalė in žemę, prie to pririšo virvę ir užsirišo an kaklo. Tas kaip tik užsirišo, teip — pradėjo klupščiuot atbulas, ale jau ir liežiuvį iškišo, akys išsivert6 an viršaus, kaip guzikai! "Tas matydams, kad jau jam galas bus, emė ištraukė žirgį iš žemės, pasiliuosau' virvę, nepoilgam žmogus atsigaivino, o kada jau jis atsigaivino, klausia ans jo: ,,kodčl tu teip 6jai atbulas?" — ,,„Ale kaip neit atbulas? kaip tik užsirišau an kaklo virvę, teip mano akįs užtemė, tik pamačiau juodą velnią, katras man norė' akis išsvilyt, tai kaip neit atbulamė o kad tu butum nepaleidęs ir jau buče tekęs velniui. (Vo L. Jankaucko iš Bartinįkų).