Giltinė ir vaikas

Vienas žmogus turėjo 24 sūnus pakrikštytus, o 25-tą — nekrikštytą. Žmogelis buvo neturtingas, todel niekas nenorėjo jam eiti į kūmus. Išėjo jisai iš namų ir eina. Priėjo miestą, kuris buvo aptvertas aukštomis tvoromis ir su broma, o prie jos sargybinis.

— Ko tu čia nori? — paklausė žmogų sargybinis.

— Leisk! — atsakė žmogus.

— Ko tau reikia? — vėl klausia sargybinis.

— Neklausk, ko reikia, bet leisk! — pakartojo žmogus.

Sargas jį įleido. Tuomet žmogus atsisukęs paaiškino:

— Turiu 25 sūnus: 24 pakrikštytus, o 25-tą — nepakrikštytą. Esu neturtingas žmogus, niekas neina į kūmus.

— Aš galiu pabūti, — sako jam sargybinis.

— O kas tu esi?

— Aš esu Dievas.

— Jeigu tu Dievas, tai aš nenoriu, nes Dievas neteisingas: turtingiems Jis duoda nedaug vaikų, o neturtingiems — daug.

Eina žmogus toliau ir prieina antrą miestą, kuris buvo dar didesnėmis sienomis aptvertas, o prie aukštų vartų stovėjo sargybinis.

— Ko tu čia nori? — klausia žmogų sargybinis.

— Leisk! — sako žmogus.

— Ko tau reikia?

— Neklausk ko reikia, tik leisk! — tarė žmogus ir sargybinis jį įleido. Tuomet atsigręžė žmogus į jį ir tarė:

— Turiu 25 sūnus: 24 pakrikštytus, vieną nekrikštytą. Kadangi esu neturtingas, tai niekas nenori pabūti man kūmu!

— Aš galiu pabūti, — sako sargybinis.

— O kas tu esi? — klausia jį žmogus.

— Velnias! — Jeigu velnias, tai nenoriu. Tu vieniems daug turtų prineši, o kitiems — mažai! — tarė žmogus.

Prieina jis trečią miestą, taip pat aukštomis sienomis aptvertą, o prie vartų stovi sargybinis ir klausia.

— Ko čia nori?

— Leisk! — sako žmogus.

— Ko tau čia reikia?

— Neklausk, ko reikia, bet leisk! — tarė žmogus ir įėjęs pasiskundė, kad niekas neina pas jį į kūmus.

— Aš galiu pabūti! — sako sargybinis.

— O kas tu esi? — klausia jį žmogus.

— Giltinė!

Žmogelis pagalvojo ir tarė:

— Giltinė teisinga, nes piauna biednus ir turtingus!

— Eik namo! Aš rytoj ateisiu! — sako jam giltinė.

Žmogelis parėjo namo. Rytojaus dieną atėjo pas jį giltinė. Žmogus nunešė savo sūnų į bažnyčią ir pakrikštijo Jonu. Išeidama giltinė paliko pas kleboną savo krikšto sūnui dovanų aukso raktą ir pasakė, kad, kai jis užaugs, tegu atsiima. Auga Jonas pas tėvus. Jis buvo geras ir malonus vaikas. Vieną kartą, jau sulaukęs 12-kos metų, bevalgydamas prisiminė jis, ką jam buvo tėvelis palikęs pas kleboną (pasaka nebaigta). (Užrašė J. Zdanavičius, pasakė O. Žukauskienė, Pilionių vnkm., Gudžiūnų vl.).