Velnias ir vaikinas

Büvo tėvas, turėjo sūnų. Ir tas sunūs neturėjo baimės. Ir jis jį atidavė pas kunigą: mažam kunigas dus jėm baime. Ir nuvedė pas kunigą ir paliko. Kunigas kasvakarą sliįzdavo apė dvyliktą adyna alaus parnėszt. Ir kunigas aprodė savo mėrgą baltais drabiižeis ir lepė ail ir tėrp vartų atsistot; 'ir kaip jis ais, tai jo neleisk.' ir ji atsistojo tėrp vartų, ir pareina tas vaikinas isz mesto ir pamatė, lė tėrp vartų stovi kas baltas. Ir jis priėjęs artyn ir sako: 'Ko tu czė stovi? Atsitrauk nė czė, duk mao ail namo.' ir ji nelėidže. Ö jis jei sako : 'Atsitrauk, bo kaip dÜsiu sii uzbonü į kaklą, ir užmusziu.' Ta merga pabijojo ir atsitraukė. Jis nuėjo pas kunigą. Kunigas jo klausė: 'Ka, matei pareidamas f O jis siiko: 'Neko nemacziaü. Tik czė tėrp vartų koks baltas stovėjo, tai asz paketinau dul sü uzbonü į kaklą, tai ir atsitraukė. Kitą denąvel jį iszsiuntė ir vel tä, mėrgą aprėdė drabužeis baltais ir lepė atsistot tėrp vartų ir neatsiträukt. Ir tas vaikinas pareina, žiuri, vel stovi tėrp vartų, ir sako: 'Tü ir vel czė stdvi? Atsitrauk, bo kaip dü'siu sü uzbonü, ir užmusziu.' Ale bėt ta merga neatsitraukė. Kaip ddvė sü uzbonü į kfiklą, ir ūžmuszė. ir tas vaikinas nuėjo pas kūnigą. Kunigas sako : 'Kür tü padejei ah\ sü uzbonü f O vaikinas säko: 4Äsz pamacziaü tėrp vartų baltą stovintį: kaip daviau sü uzbonü į kiiklą, sümusziau uzboną ir ta, baltą ūžmusziau.' Künigas nusigando ir nulijo pas ta, mėrgą ir jė paslapczė pa kavoj o.

ir jis jį nusiuntė į koplyczę ant kapiniu. Tas vaikinas nusineszė dü krėslu, butelį sznäpso, kortas ir žvakę, ir nuėjęs atsisėdo an krėslo. Jaü büvo naktis, ir jis iszgirdo, kas tė už altöriaus krepsztėnasi. Ir tas vaikinas sako: 'Aik szė pas mane, pagnijįsim

Digitized by Google

kortom, sznäpso atsigėrsim/ Ir täs nabažnįkas atėjo. Ir jedu grajino kortom, alė tas vaikinas U nabažnįką pragräjino. Jau dvylikta ad\nä. Ir tas nabasznįkas 1 prapdlė. Ir jis užmigo an tö stalo ir mčga. Isz ryto atsikėlė Ir parėjo namo. Kitą vakarę atsinešt* ir da veną krėslą. Ir \el atsisėdo ant krislo, ir iszglrdo, te \ė» käs krepsztėnasi. Ir jis säko: 'Aik siė pas mane, pagräjįsim kortom, sznäpso atsigėrsim.' Ir atėjo du nabdžnįkai. Ir je grajino. Ale bet tiis vaikinas jus abüdu pragräjina. Jaü dvylikta adyna, ir te nahainįkai prapulė. Ir jis ve! užmigo ir mega. )sz ryto parėjo namo. Kita vakarą atslneszė • ir ketvirtą krėslą. Ir jis atsisėdo an to krėslo ir sedi. Iszglrdo , käs tė už altoriaus krepsztenasi, ir tas vaikinas sako : 'Alk szv pas mane, pagrajįsim kortom, sznäpso atsigėrsim/ Ir te atėjo trys. Ir je grajino ilgą czėsą. Žiuri tas vaikinas an dzėgorelio : jaü netoli tas czesas, kad jau jeni reikė prapult. Ir jis capt capt capt, kepurės nuträuke no galvos ir sako jem : Tu atiduk iiž tris naktis, 6 tü už dvi naktis, o tu už veną im k t į. Venas sako: Anä ant kapiniu güli f»artmaneta pilna pinigu, tai tau bus už tris naktis/ Antras sako: Ana po kryžium stovi katiliukas sü pinigais, tai tau bus už dvi naktis/ Trėczes sako: 'Ana güli maütkaulis2 änt kapiniu; pasiimk, tai tau bus gana už veną naktį/ ir da jis jėm säko: 4Käd tü matysi kokę strosinybę. tai tu ta, mautkaulį pakratysi , tai no tave atsitrauks/ Ir täs vaikinas sako: Aikit aikit, atnėszkit, tai asz jum kepures atiddsiu/ Ir j£ nuėjo: v£nas atneszė pa rt mane tą su pinigais, antras katiliuką sü pinigais, 6 trėczes mautkaulį. Ir jis atidavė tais kepures, ir je* praptilė. Ö tas vaikinas užmigo änt stato ir mega. Isz ry to atėjo kunigas pažiūrėt, ką jis veikė. Žiūri, kad mega ir szalė jo stovi katiliukas sü pinigais. Ir jis priėjės semc pinigus į keszenių pila. 6 täs vaikinas pabudo ir säko jem »N« rüsz nė rusz3). tai mäno pinigai/ Ir täs kunigas atsitraukė.

Parėjo namo ir siüncze ta, vaikiną pas tevą. käd jis jau neturi

! l>er Ersdhier spricht hier das Wort mit n und tagt, leide Formen gef.ramhe man. B sprüht nabšžn^kas. Vgl. unten unter Lejicalische Beitrage.

t Der erste Thetl dieses Compositum ist mir mtJUnr. Zur Vergletchung bieten nrh etwa dar maitkaulis ' Aassknochen' und makaulė ' Hirnschadel Gettl. S.U . Ml das erste Glied volksetymologisch an maudä angelehnt?

I» I). i. poln. nie ru-a 'rühr nicht an.

Digitized by Google

- 17S -

jėm bdimės: 'Dank sü jü, kä, tü nöri.' lr las vaikinas parėjo pä» tevą ir dovanojo katiliuką sü pinigais, ö tä, partmanėtą ir mautkaulį pasiėmė säu. Ir nuėjo į veną girę, vakarė rado grineziuke ir jis inėjo į ta, grincziüke,, pasikūrė pecziuką ir kurėna. ir palūkėjus įmetė jėm grabą į stubą. ir tas vaikinas ta, grabą skaldo ir küre pecziuką, d ta, nal^sznįką pasistūtė pas pėczių. Alė tas nabasznįkas kaip emė szilt , ir emė dript. Ir tas vaikinas sako . 4Kö tü nestovi, kad asz tave pastaeziau?' Jis jį vel pastatė, ir tas ve! drimba, ir tas vaikinas sako: 'Kö tü nestovi, käd asz tave pastaeziau?' ir jis jį vet pastatė, tas vet emė dript. Kaip davė pėr ausį, ir pasAkė: 'Kö tü nestovi, kad Asz tave pastaeziau *** Kitą vakarą tas vaikinas nuėjo į kitą grineziukę, ir tė jis užlipo ant pėcziaus ir atsigulė. Vakarė iszgirdo, atėjo vesėlije ir pradėjo szökt. Jis insižiurejo į veną mergą, kad labai graži. Ir jis mislyje, kaip dabar ta, mėrgą pagaut. Kitą vakarą jis atsigulė \el ant pėcziaus ir atėjo vesėlije. ir jis pasigavo ta, grąžę mėrgą. Ir te velnei säko: 'Alidü'k miim mėrgą, mės turim szökt.' 6 tas vaikinas sako: 'Turit mergü, galite szökt/ Ir te velnei apleido jį kirmėlėm. Jis pakratė ta, mautkaulį, ir visos kirmėlės nubėgo statin Ö ta merga sako: 'Laikyk da dvi naktis.' Kitą vakarą vel jis tą mėrgą pasigavo ir veT laiko. 6 te velnei säko: 'Atidū'k mum mėrgą.' Ö tas vaikinas säko: 'Türit mergü, galite szökt.' Ir ji apleido kirmėlėm. Ö tas vaikinas pakratė mautkaulį, visos kirmėlės atsitraukė, ir ta merga jėm sako: 'LaikVk dä veną näkli. Kitą vakarą vel jis j£ pasigavo ir neddda tem velnėm. U te velnei jėm säko : 'Atiddk müm mėrgą, müm reikė szökt.' Ö jis sako Jürite mergü, galite szökt.' Ir jis jė, iszlaikė tris naktis. Ir ji* sü jė apsižėnyjo. ir labai tė bhvo didelė gire. Ir isz tös girios pasidarė vaiskas. Ö tä, grabą, kä, įmetė į ta, grineziukę. - tai büvo karalius. Ir je labai grąžei gyvėno ir dabar g) vena. jei nenumirė.