Ape virkščę-kibirkščę

Bėga virkšce-kibirkšče par mišką, susitika lepšę: „„Virkšče-kibirkšče, kur begi“ — ,,Į peklą dušių gelbėt...... — ,„Nu, tai ir aš begsiu." Beg', būg', susitika žiurkę: „,lepše, kur bagi?" — Į peklą dušių gelbet. — ,„Nu, tai ir aš bėgsiu." Bėga, bėga, visi trys bėga, bega, susitika ežį: ,,„žiurke, kur begi?" — Į peklą dušių gelbet. — ,,Nu, tai ir aš bėgsiu." Bėg' visi, susitika girnų-pūsę: „ežy, kur begi!" — Į peklą dūšių gelbėt. — „Nu, tai ir aš bėgsiu" i ir beg' visi kartu. Bebėgdami susitika giros- kubilą: ,,„girnų-puse, kur bėgi?" — Į pek- 15 dušių gelbėt. — ,,Ir aš bėgsiu." Visa draugystė b6- ga, bėga ir nubėga į peklą. Virkšče-kibirkšče į ugnieką*) įlinda, lepšė po slenksniu atsistoja, žiurkė po lova palinda, girnų-pus6 ties durem į palubį įsikėlė, giros-kubilas į kertę įlinda, ežys į giros kubilą ir ast" teip. Įėja didelis senas, žilas velnis ir atsigula į lovą: guūl' lovoj", gul', o visi tyl'. Žiurkė kentėjus, kentėjus nebeiškentėja po lova: „,griukst, griukst, griukst." Velns išgirda, atsikėla: „tur but nauja duše atėja" — pričja prie židinia**), puč' ugnį, puč'. Virkšče-kibirkšče prikiša ugnį pri barzdos ir užsidegė barzda. Velnis kad lėkė pri giros kubila gesytis, ežys kad dur6 į barzdą — velnis išsiganda, su deganče barzda kad lėkė laukan, ant lepšės paslyda, parvirta, girnų-puse kaip duos į galvą velniui ir užmuša! Teip vieną velnį užmuša, kitą, trečę — teip daug velnių išmuša ir daug dušių išgelbėja. (Užrašė Šaulių pvarapijoj ,, Laukinis“).