Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Sykį maskolius iszsisluiyjęs ėjo isz vaisko namö. Užėjo į veną kiiraemą, rado pijoką. Pijöks pas maskolių präszo sznapso, kad nupirktu. Maskolius sako: 'Asz pinigu daug neturiu, tiktai turiu tris fenigus.' Tai dahär pijöks säko: 'Tai pirk man nör už lös tris reninus/ Maskolius nupirko. Täs pijokas per dėką davė jėm tarbą ir l.izdą. Tas maskolius iszėjo säu. Kjo per mestą, užsimanė rukVt tabako. Mosteli1 sii lazda, pilnä tarba tabako pasidarė. Aina maskolius toliau, užsimanė valgyt. Pamalė jisai dunos; mosteli su lazda, pilna tarba dunos priėjo. Aina jisai toliau. L'žėjo [ veną dvarą pas poną. Įėjo { kukną, klausė kūkoriaus: 'Ar nė nm-Jmi gaut pas jus poną nakvynės f Sako: 'Pas mumi mės palys nemėgam, važiujem kitur mėgot. Aik, klausk pas poną.1 Nuėjo maskolius pas poną. Ponas sako : 'Gali mt'got. Jeigu lavė nesuciraskis. tai galėsi mėgot.' Ponas lepė užkinkyl arklius į briezką ir alvažiut pas pakajiis. Atvaževo kiiezėrius, įsisiūlo ponas sii visa savo szeimyna ir iszvaževo, o maskolių paliko. Maskolius atsigulė [ lovą ir mega. Atėjo \ elnei sii visa savo vesėlije, inėjo į pakajų ir pradėjo szokt. Alė venas \ elnes sako: 'Czė žmogėną smirda/ Nuėjo päs U\ maskolių, lovą parvertė. Maskolius \ėl lovą pasistatė ir \e» atsigulė. Alejo kitas velnes ir \ėl parvertė lovą. Maskolius vėl pasistatė lovą ir atsigulė. Atėjo vėl venas vėlnes ir norėjo vi rst. Maskolius mostele su lazda ir pasakė: 'Visi velnel [ tarbą!' Visi \ elnei ir suėjo [ tarbą. Isz ryto parvaževo ponas, klausė maskoliaus: 'Nu, kägi Iii matei f 4K;i marziau, lai maeziau.' Klaus«'* maskolius pöno: 'Ar tii daiig turi kūliku f 'Szeszis turiu.' Ntineszė maskolius velnius į klojimą. Nunėszęs lė'|>ė kūlikam kult. Kūlikai pradėjo į tarbą muszt . visi velnel pradėjo rvpl. Tas maskolius iszneszė tarlm lauk pas prūdą ir iszkrėlė isz tarinis velnius: ir parėjo pas poną. Ponas sako: 'Nu, k jį? Ar daugiau velniu nebus f 'Nebus jau', sako. 'Nu, tai gerai, kad tu iszczyslvjei mano namus, (ai asz lau dusių savo dukterį ÜI paru; ir pusę savo lauko. ' 'Nu. lai gerai*, siko. Ir apsi/ėnvjo.
fejo rozą apvaikszeziol savo lauko, u/ėjo pas l;\ prūdą, kur jis iszkrėtė lus velnius. l'/simanė jisai maudytis. Nusivilko marszkiniltl ir įlipo į vandenį. Vėnas velnes buvo nesumusztas. Pasigavo ta maskolių p«r vidurį ir sako: 'Aha*, sako, 'uziniisztojaii !
Digitized by Google
Dabiir mės t<iu grilą padarysim.' 'Iszlėisk', sako, 'pėr biskį pas p«tezę atttavėikįt.' Tai paleido vėlnes maskolių, ö tas maskolius iszlipo isz vandenio, paėmė priczę ir pastatė ant galvos. Vėlnes Jauke Kluke, kad jis ve* ateitu į vrindenį, nesulaukė. Atėjo pas maskolių ant kranto, pamatė, kad jis vel tūri tarn?. jkiszo pirszta paczei į szikną, pavustė. 'Ähä', s«1ko vėlnes, 'tü nori ir mane užmūszt. Gyvėk tu daugiaiis, mės tdu neko nedarysim.' Ir jis atsitraukė.
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Litauische Volkslieder und Märchen · lietuviški pasakojimai, 1882, Nr. 8
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


