Kaip vienas karaliunas muzikantavo

Kitą syk buvo toks karalius, jis turėjo vieną sūnų; tas, kaipo karaliaus sunus, jau viską mokėjo, ale da jis nemokėjo muzikantaut. Sako: „tevai, leisk tu manę mokitis muzikantaut." "Tėvas sako: ,,muzikantysta,tai ner reikalinga, ale kad teip nori, tai gali ait mokįtis, o kad išmoksi, tai tau bus linksmiau ant svieto gyventie." Jis išsimokino gerai muzikantaut, tai kaip budavo pas tėvą balius, tai jis budavo pagrajija jm; kad kokia pakyla puiki vesiailia, o jį paprašo, tai jis aina palinksmįt. Ale vieną vakarą atėjo toks ponaitis, sako: „aime pas mus an vakaruškų, savo smuiką gali neimt — pas mus yra labai gerų smuikų." Paklausė jis jo ir išėjo su tuom ponaičiu. Aina jėdu, aina — jau tas karaliaus sunus pail- £0, sako: ,,kur mudu če ainam, kad aš jau pailsaut" — „Na, tai kabįkis an manęs, tai aš tavę panešėsų," jis

kaip tik užsikabino, tas ponaitis tik švilpterė' ir jau — pekloj. Ten toki gražus pakajai — vesiailia; padavė jam smuiką, jis režia, o tie ledakiejai šoka. Ale jis ten jėm reže-režė, pasirodė ten jam toks senis, sako: ,,„ar tu žinai vaike, kur tu če dabar asi?" Sako: ,,kast'? — ,,Tu asi pragare, tu mjieliji, kad tu če reži an smnikos — an kumelės galvos, ir tu jau iš če niekad neišeisi: tu sakyk j6m, kad aš negaliu an tos smuikos jusų r6žt, aš turuait savo atsinešt." Teip jam pasakius, tie šokikai sako: „če gana gera smuika, tik režk!" — „Ne, aš daugiau nerčšu — ainu smuiką atainešt." — ,,Na, kad aini, gali ait, ale tavę vieną negalim leistie.'? Pridavė tokį kreivį vadovu; aina jūdu, kada jau atkeliau netoli jo miesto, klausia karaliunas: ,,kodėl tu toks kreivast" Aš kitą syk atsiguliau į molmedį,at6jo boba, 6m6 tą molį vartyt ir vis grųst; paskui padėjo an tokios lopetos ir manę norėjo mest in pečių prikurįtą, tai aš pamatęs,kad man jau karšta bus, verčiausi no tos lopetos ir išsisukau koją — labai brudą bobą tuosyk patikau." "Tas karaliunas sako: „tai mano motina teip tavę kankino." —,,Ar tai tavo motina tokia bjauri? tai jau aš pas ją daugiau neisu!" Pamet6 velnias karaliuną ir nukuduliavo atgal in peklą, o tas karaliunas sugryžo atgal pas tėvą ir daugiau jau n6 in rankas neėmė smuikos. (NVog J. Ramanaucko, Ožkab.)