Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Eja par miško berniokas, susitika velni. Velnis paklausė, kur eina. Jis saka: „aš einu darba ieškoti“. - Velnis saka: „Aš tau duosi darba“. Ir parodė auksa krūvo. „Maišyk su kačergu tuos pinigus! Tikte par visus metus neprausk burnos, neskusk barzdos ir nekirpk nagų, o valgyt" ir gert“ aš tau pristatysiu. Bet kad ataitų kas tavęs pinigų prašyti, tai dykai neduok!“
Viena karta bevaikščiodamas po miško .miška sargas užėja to krūvo pinigų. Praša žmogus to bernioko, kad duotų jam pinigų. BerniGkas sako: „jeigu ko nors pažadėš, tai duoš pinigų“. mogus saka, kad jis turi tris dukteris, jeigu nori, tai galeš vieno imti. Berniokas sutika, pripyla auksa pilno skverno.
Už metų velnias klausia, ar niekam nedavė pinigų. Bėerniokas pasakė, kad- davė, ir jam pažadėja dukterį. Velnis sako: „gerai! Imk dabar pinigų, kiek tik nori!“ Berniokas prisipyla pilnas kešenes, užuAūti, skvernus auksa ir nuėja pas to žmogu. Pamate tokį apžėlusį miškinį žmogų, mergaitės nusiganda: Nei vyresnioji, nei antra. neina. Tik pati jaunyla (jaunylė) saka: „aš eisi (tekėsi); kaip ateis svečiai, tai aš jį už pečiaus užkiši".
Berničkas nusiskutė, nusiprausė. Ir merginos nusteba pamatę, koks gražus berniokas. Nieka nelaukdami išvažiava šliūban. Grįžta iš šliūba, susitinka sava gaspadorį (velnį), pas kurį tarnavo metus. Velnis saka: „sveikas švogeri!“ — „Koks aš tau švogeris“, saka berniokas. — „O kaipgi ne: tu paėmė vieno, o aš dvi".
Parvažiava namo ir rada abi seseris pasikorusis jaujo iš pavyda, kodel jos netekėja už ta bernioka.
Užrašė Panevėžio gimnazijos mokinė K. Žėkonytė 1920 m. VIII.
30 d. Panevėžio apylinkėje. — Vietos šnekta stengtasi išlaikyti, bėt neišlaikyta. 2
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Tauta ir žodis. Kn. 1 (1923), svetainės įrašo Nr. 4
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
