Apė vieną poną, jo tarną ir velnią

Buvo toks vienas dvarponis, jis labai mėgdavo balevot ir apsirodyt, ale kad vis už nieką. Jis toks buvo godus an pinįgų, kad jis, matydams grašį, visas drebėjo ir tuomi pats savę pražudė. Sykį prieš balių reikėjo jam gražei pasirčdyt, ale gaila pinįgų. Ką jis sumislioė Dav6 tarnui trečioką; už tą trečioką nupirkei gelumbės, siulų, guzikų ir pasiusi man naujus drabužius an baliaus, o jai tą nepadarysi, tai aš tau mirtį padarysu." Aina verkdams pirktie, patiko tokį ponaitį, sako: „ko tu teip verki, žmogau?'" Sako: „ką aš neverksui davė ponas trečioką ir liep6 už tą trečioką, kad aš jam nupirkče ir pasiuče ailią drapanų, o jai to neišpildysu, tai ketino manę užmušt.' Sako tas ponaitis: „pirk už du skatiku siulo, ūž du skatikų gelumbės ir už du skatiku kreidos, o tegu duoda jis atskirium stubą ir tu su kreida rašyk an grindų kitelį, kelines, bruslotą, o kada bus gatava, tai gali pašaukt poną pasimieruot, o da liks siulų ir audimo.'? "Tas bernas tai viską padarė. Parėjo namon, turėjo jam duot vieną stubą; jis sau užsidaro, siuva: išrašė an grindų tuo kitęlį, kelinias ir bruslotą, pašauk6 poną, sako: ,,aik jau pasimieruot." Atėjo ponas, sako tarnas: „na, jau pasiuvau aš tau ailią drapanų, gali pasimieruot, ir štai da liko nuo siuvimo gelumbės ir siulų.?? Tas pons sako: ,,kad tu toks išmintingas, tai tu dabar man nupiešt gyvą velnią, kaip jis išrodo, o jai ne, tai aš tavę užmušu." | Dabar jis atėjęs in savo stūubą verkia. Ale klauso po pečium šneka, sako: „tu neverk, tegu tau ponas duoda didelę popierą, aš tau nieko nedarysu, tu manęs nebijok, o tu man už tai daug gero padarysi. Aš vis po biskl lįsu iš po pečiaus,o tu vis piešk, ale da tegul ponas duoda kreidos juodos ir raudonos." "Tas pons padirbo popieros tokį šmotą, kaip žmogus didumo, ir davė jam kreidos; ans nusinešė in savo stubą; tas velnias pradėjo po biskį lįst iš po pečiaus, o jis vis piešt! toliau daugiau. "Tas velnias visas išlindo ir jis visą gražei aprašė, nupiešė teip, kaip gyvą velnią su visa baisybe jo. Sako tas velnias: ,,tu dabar man gero padarei, o aš tavę padarysu šito dvaro ponu." Dabar sako jis ponui: „jau padirbau.“ — „Gerai, kad padirbai, tai suvadįsim balių ir galėsi parodyt visiem gyvą velnią." "Teip tuo suprašė ponus an baliaus, o kada jau tas-pons gerai nusigere, sako tarnui: „dabar jau atnešk tą paveikslą parodyt; tas pons kaip tik pamatė, tuo susirietė, išsitiese, pirsterė' ir atliko. Velnias jo dušią nugabeno in pragarą, O tas tarnas veda sau moterį ir liko ponaut tam dvare. (No L. Jankaucko iš Bartnikų.)