Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kai Dievas Adomą ir Tevą išvarė iš dangaus, tai jie turėjo patys žemę dirbti be jokių padėjėjų. Jie neturėjo nei arklių, nei gerų įrankių.
Vieną dieną Adomas su Ieva išėjo akėti. Akėčias jie pasidarė iš išdžiuvusios eglaitės, kurią vilko žeme.
Velnias pamatė, kad Adomas su Ieva sunkiai velka eglaitę, ir užsisėdo ant jos, kad jiems dar sunkiau būtų traukti.
Dievas, pamatęs nedorą velnio darbą, supyko ant jo ir pavertė jį arkliu, sakydamas:
— Žmogus visada tavimi naudosis, ir visada arklys jo klausys! (Užrašyta Panevėžio ap.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 171
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


