VĖLĖS
Į sakmių mišką

Kitos būtybės · 1935-01-01T00:00:00Z M. RINKINYS

Velnias tampa arkliu

Jurgis Elisonas (surinkėjas) · 1 min. skaitymo · Šaltiniai ir teksto kilmė

SUSIJUSIOS BŪTYBĖS Velnias · Vėlė

Šios sakmės vaizdinys · DI meninė interpretacija Pažvelgti iš arčiau
Senojo leidinio tekstas

Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.

Kai Dievas Adomą ir Tevą išvarė iš dangaus, tai jie turėjo patys žemę dirbti be jokių padėjėjų. Jie neturėjo nei arklių, nei gerų įrankių.

Vieną dieną Adomas su Ieva išėjo akėti. Akėčias jie pasidarė iš išdžiuvusios eglaitės, kurią vilko žeme.

Velnias pamatė, kad Adomas su Ieva sunkiai velka eglaitę, ir užsisėdo ant jos, kad jiems dar sunkiau būtų traukti.

Dievas, pamatęs nedorą velnio darbą, supyko ant jo ir pavertė jį arkliu, sakydamas:

— Žmogus visada tavimi naudosis, ir visada arklys jo klausys! (Užrašyta Panevėžio ap.).

Šaltinis ir teksto kilmė
Leidinys
Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 171
Skaitmeninė kopija
Internet Archive
Licencija
Public Domain Mark 1.0