Apė vieną berną, senuką, ir velnius

Buvo toks bernas, jis tarnavo pas ukinįką metus už dvylekį. Kada pabaigė metus, atsijėomė dvylekį, nune šęs metė in šulnį: tas dvylekis nuskendo. Atsidusėjęs sako: ,,da negerai tarnavau — nuskendo." Kitus metus vel tarnavo už dvylekį, o kad pasibaig6 metai, jis tą dvylekį vel mets in tą patį šulnį, ir tas nuskendo. Tas bernas vel atsidusėjęs sako: ,,šįmet, rodos, da geriau tarnavau, o da dvylekį neuždirbau.'' Liko an trečio meto: suderėjo vel dvylekį. Da geriau tarnavo tą metą, kaip anuodu, o kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį, nunešęs metė in tą šulnį, tas dvylekis nuskendo ir nepoilgam išpluko visi trys: ,,jau, sako, tik uždirbau par tris metus tris dvylekius." Pasijem6 tuos dvylekius iraina. Patiko tokį senuką; prašo tas senuks jo pašelpos; jis, matydams seną ubagą, davė jam dvylekį. Pa- 6jo toliau, rado vel tokį senuką, ans vėl prašo nog jo pašelpos — tam davė kitą dvylekį. Pačjo da toliau, patiko da senesnį apiplyšusį senuką; ans vėl jo prašo pašelpos; jis sako: ,,nors jau tik vieną turu, ale kad jis toks senas, atiduosu" ir tą atidavė. "Tas senuks klausia jo: „„ką tu už tai nori, ar dangaus?" — ,„Ne, sako bernas, aš da nor6če svietiškų linksmybių." — ,,Na, tai gerai: te tau kaziras, krepšį ir lazdą." Aina jėdu au tuom senuku; atėjo jėdu in tokį dvarą, prašos' in nakvynę, o tas pons sako: ,,mes pats če negalim nakvot, tai kaip judu če nakvosit?" — ,,Na mes mėgįsim." — ,,„Galit, jai norit." Jėdu apsinakvojo; tie ponai išsikraustė. Tas senuks sako: ,,„dabar tuo ateis velnias, atsineš maiš5 pinigų, tai tu su šitom kazirom aik su juom kaziruot — laimėsi visą maišą pinįgų." Atėjo tuo velnias, sėdo jedu kaziruot; tas bernas su tom kazirom laimėjo visą, maišą pinįgų — gaidys užgiedo', tas velnias prapuolė. Tas bernas pinįgus padėjo po lova ir abudu sumigo. Pons iš ryto parvažeu'; tie ponai, žiuri, kad jėdu abudu guli, sveiki ir linksmi. Prašo tas ponas, kad jūdu da naktį nakvotu; da jėdu apsinakvojo. Tas pons išvažeu' vel, o tas senuks sako: ,,ateis šendie' kits velnias, vėl atsineš maišą pinįgų, su tom kazirom vel laimėsi vi- 83 maišą pinigų." Kap tik gerai sutem6, atėjo velnias, atsinešė maišą pinįgų, susėdo j6du kaziruot, vėl kazirau' iki gaidžių, laimėjo maišą pinįgų; gaidys užgiedo', velnias prapuolė, o jėdu, atsigulę, guli. Išmiegojo sau gerai; parvaževęs ponas, rado vėl abu gyvu. Prašo tas ponas, kad liktu da nors vieną naktį; liko da j6 vieną naktį. "Tas pons išvažeu', o tas senuks sako: ,„šendie jau pribus visa pekla, kad tavę tik apgal6tu, ale, sako, aš stosu an durių, o tu galėsi jėm duot su lazda, o paskui visus suvaryk in krepšį, tik sakyk: visi in krepšį, tep tuo jė visi bus krepšij'." Ale kaip tik gerai sutemė, atėjo daugybė velnių ir tuo šoko prie to berno; tas senuks stojo an durių, o jis kaip 6em8 su taj lazda duot, kaip em6 duot! O paskui adar6 krepšį, sako: „visi in krepšį," tuo tie velniai sulindo visi in krepšį. Nunešė in kalvę, užpylė 30 karčių anglių ir tuos velnius — degįt! Degino, degino, paskui an priekalo — mušt, tai kaip ėm6 kujais duot, tas krepšys truko, tie velniai ištrukę iš krepšio kalvėj stogą nukėlė ir nuvė' in pragarą. Parvažeu' tas ponas, sako: ,,„viską gerai išserg6jot, n'ale kam kalvę sugriovėtė man turite užmokėt." "Tas bernas 8ako: ,,pon', prašau in krepšį." "Tuo tas pons su koču, su ketvertu arklių jau krepšij! Matydams pons, kad jis tokią galybę turi, jis jo prašytis, sako: ,,leisk iš krepšio,

aš turu vienturtę dukterį, tai galėsi butie žentu." Tas senuks liepė tą poną paleist, o jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė. | (Nog Juozo Šinkevičiaus iš Ožkabalių).