Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Seniau Dievas su savo mokiniais vaikščiodavo po žemę. Vieną kartą beeidamas per sodžius, Dievas išgirdo, kad vienoj troboj kažkas labai juokiasi ir triukšmauja. Tuomet Dievas siunčia šv. Petrą pasižiūrėti, kas tenai darosi. Šv. Petras nuėjo ir rado velnius su bobom išdykaujant ir labai juokiantis. Jis įspėjo juos ir nuėjo. Bobos ir velniai ėmė juoktis iš šv. Petro, tuomet šv. Petras paėmė ir nukapojo jiems visiems galvas.
— Kas ten buvo? — klausia Dievas sugrįžusį šv. Petrą.
Šv. Petras papasakojo visa, kas nutiko. Tuomet Dievas ir sako:
— Eik greičiau ir pagydyk juos! Jei aš taip kapočiau žmones, tai jų visai neliktų žemėje! Eik ir prilipdyk jiems galvas, ir jie išgys!
Nuėjo šv. Petras ir nebežino kurią galvą prie kurio kūno dėti. Tad paėmė ir bile kaip sudėjo, taigi, kai kurios velnių galvos buvo prilipytos prie bobų. Bobos, gavusios velnių galvas, tapo piktos ir keliančios barnius. Ir dabar nestinga tokių bobų, apie kurias žmonės sako, kad jos turinčios velnio galvas. (Užrašė M. Slavinskaitė, pasakė P. Narbutas, 40 mt. amžiaus, Linginių km., Naujamiesčio vl.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 338
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
