Apė vieną berną ir jo algą

Senovės laikuose buvo blogas mets viens, kits ir trečias, o kaip tokiuose metuose tai buvo daug liuosų žmonių. Atėjo viens žmogus pas gaspadorių, insipraš6 per berną; jis tuos tris metus labai gerai tarnavo, tai tas gaspadorius jį laikė. Ale užstojo jau geri metai; sako tas bernas: „atiduok, gaspador, man algą, aš jau aisu toliau." Tas gaspadorius sako: ,,o kiek tau priguli? kad nori, tai te tau du miežio grudu ir aik sau." Dabar ką jia darys? „še, sako, tuos grudus, aš aisu pas kitą." Susirišo in mazgutį ir aina sau. Nuvėjo gana toli pas kitą gaspadorių, apsinakvojo, paklausė: „iš kur, koks, kur aini?" Sako: „buvau pasvieną tris metus, davė algos du miežio grudu ir ainu toliau." Jis atsigulė6, užmigo, o gaspadins sako: ,,aš tik pažiurėsu, kas ten do grudai;" ji atsirišo tą mazgutį, grūdai išpuolė, o gaidžiai du vaikščiojo stuboj, tie lapterė' viens vieną grudą, kits kitą. Dabar jis atsikčlęs jau aina, ale sako: „o kur mano alga?" Toj gaspadinė sako: „gaidžiai prarijo." — „Na, tai mano gaidžiai." Pajėmė tuos gaidžius ir aina toliau. Nuvėjo pas kitą, pasiprašė in nakvynę; tas gaspadorius sako, tuos gaidžius nuvestie in avininką ir tegul tupi, — o ten jo buvo du avinai — tie avinai tuos jo gaidžius 6m6 naktij ir užmušė. Jau jis pernakvojęs nor atie, žiuri, kad jau jo gaidžiai negyvi, sako: ,,„kaip būsi mano gaidžius avinai užmušė — tai mano avinai." Sako gaspadorius: „tai veskis," o tų avinų tai labai buvo gražios vilnos. Vedasi tas bernas tuos avinus. Ale šale kelio vieno gaspadoriaus bulves dvi mergi kasė, tos mergos pamatė, kad toki avinai su gražiom vilnom, tos nubėgo pačiupinėčt; kaip tik prikišo pirštus prie vilnų, teip abi prilipo, viena prie vieno avino, kita prie kito — vedasi avinus ir tos mergos — paskui. Pamat6 gaspadorius iš kluono, tas su spragilu, o gaspadinė duoną kepė, tai toj su liže:

„kur, sako, jus bjaurybės ainat no bulvių?" Gaspadorius spragilu davė — prilipo, gaspadinė liže kirto, ir ta prilipo. Vedasi visus; patiko, keliu ainant du žydu: viens vienai mergai, kits kitai — už papo ir abu prilipo. Ateived6 an tilto; du velniu iš po tilto tiem žydam už barzdų, ir tie prilipo. Vedasi visus. Atsived6 pas karaliaus miestą, prisirišo prie tvoros, o jis, pamatęs stovint pulką žmonių, nuvėjo pas juos pažiurėt; ten rado susirinkusių visokių žmonių, o karaliaus duktė pasodįta aukštai an sosto, o jai katras ją prajuokįs, tai bus jos viras, o kiek ten buvo susirinkusių, nieks ją neprajuokino. Jis, pajėmęs tuos savo avinus, vedasi per tą pulką žmonių: toj pana pamatė, kad jis tokias baikas vedasi, 6Gm6 juoktis visu balsu, ir tuojaus toj karaliaus duktė su tuom bernu apsipačevo. O koks ten balius buvo! Geriau, valgiau, per barzdą varvėjo, burnoj nieko neturėjau. (Mo L. Jankaucko iš Bartnįkų.)