Velnias ir ožys

Senų senovėje gyveno pasaulyje Dievas, kuris vaikščiojo po žemę ir darė stebuklus. Tai pastebėjęs velnias ir tarė Dievui:

— Dieve aš padariau ožį, bet jis nevaikščioja!

— Papūsk jam į ausį ir sakyk: griebk mane! — pamokino Dievas.

Velnias taip ir padarė: nulipdė iš molio ožį ir tarė: „Griebk Dievą“!

Bet ožys nė krust! Antrą kartą taip pat tarė, bet vistiek nieko nesidarė. Tuomet velnias vėl ėjo skųstis pas Dievą, kuris vėl jį pamokino:

— Nesakyk „griebk Dievą“, bet „griebk velnią“.

Tuomet velnias parėjo į pragarą, papūtė ožiui į ausį ir sako:

— Griebk velnią!

Ožys šoko, surijo velnią ir išbėgo į pasaulį. Nuo to laiko ir gavome ožius. (Užrašė Z. Mažeikaitė, pasakė J. Mažeika, Rusenių km., Josvainių vl.).