Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Dabar, vaikučiai, tai bepiga ant svieto gyvęti: kitą syk" tai buvo girios iš visų pusių, o tų vagių ir žmogžudžių tai visur pilna buvo! Dar mus močiutė pasakojo, kaip da ji merga buvus, tai dieną užsimiršo kuodelį atnešt. Vakare reikė' verpt — nėr kuodelio! Reikė' ant augšto lipt — su žiburiu nelipsi, gali padegt' namus. Ji užsilipo ant augšto, ima kuodelį ir nutvėr6 už barzdos; susiprato kas če yra ir prašneko: šits kuodelis šiurkštus, tegu bus rytojui, šendien švelnesnį paimsiu." Pas'emė kuodelį ir nulipo. Nulipo ir pasakė, kad yra ant augšto vagis su didelebarzda. Virai, pakilę, pas'em6 šakes, spatus, kirvius, užsilipo ant augšto, užmušė vagį, nuverte nuo augšto, žiuri — nubrukų pundas! tai tau vagis, tai tau baime! (Rudžių kaime Naumies. pav., Suv. gub., užrušė K. Stiklas.)
LŽ
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, Nr. 19
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
