Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Velnias tvėrė visokius biaurius gyvulius, o Dievas Pra statė. Velnias ėmė juoktis iš Dievo, sakydamas:
— Ką tu varysi į savo tvartą?
Dievas į tą velnio klausimą nieko neatsakė.
Kai velnias užmigo, Dievas paleido muses, kad jos įgeltų tuos jo gyvulius. Gyvuliai, pajutę skaudulį, subėgo į Dievo tvartą.
Dievas apžiūrėjo juos — ir jie pasidarė visi gražūs, žali, dvyli, juodi, margi ir kitoki.
Pabudęs velnias visur ieškojo savo gyvulių, bet niekur nerado. Nutarė jis nueiti pas Dievą. Nuėjo ir klausia:
— Ar nematei mano gyvulių?
Dievas parodė jam savo gyvulius. Velnias apžiūrėjo, bet nerado nė vieno panašaus į savo, ir nieko nepešęs grįžo atgal. (Užrašė Z. Sokaitė, pasakė St. Sokas, 70 mt. amžiaus, Tarnagalos vnk., Upytės ap.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 208
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
