Apė gudrų žmogų ir velnią

Vienas žmogus nuvėjęs pas ažerą meškerioja žuvis; ale jam be meškeriojant, nutruko jam meškerės šniurelis, jis atsis6dęs ir veja virvutę. Iššoko iš ažero velnias, sako: ,,kam tu veji tą virvutę?? Sako: ,,veju virvučių, darysu rauklą, o užrauksu ažerą." Tame ažere buvo gyvenimas velnių; sako velnias: ,„susimyldams, nerauk ažerą, ba męs negalėsim iš ažero išeitie.'“ Sako žmogus: „kas man galvon, aš rauksu." — ,„Aš tau duosu, kiek tu nori, pinigų." Tas žmogus sako: „aš daug nenoru, tu man pripylk šitą skrybėlę pinigų." — ,„Gerai, pripylsu." Tas žmogus eme iškas6 duobę in viršų šmailą, išpjovė skrybėlės dugną, uždėjo an tos duobės; atnešė tas velnias krepšį pinigų, inpylė in tą skrybėlę — nuskambė', nė nematyt; atnešė kitą krepšį, inpylė — vis mažai. ,,„N'ale kas če tavo per skrybėlė, kad aš tokius du krepšiu pinįgų supyliau ir vis mažai?" Atneš6 trečią krepšį, supylė — jau veik pilna skrybėlė. Sako tas velnias: „ar būs gana?" — „Bus, atsakė žmogus, kad jau daugiau neturi." "Tas žmogus prižadėjo jau ažero nerauktie, tas velnias no to žmogaus atstojo, o tas žmogus pinįgus parsigabeno ir gražei gyveno. (og Juozo Kičo iš Ožkabalių).